Devynerių medicinos studijų metų man pasirodė permažai. Todėl papildomai studijavau manualines technikas. Bet to irgi nepakanka.

Kažkada perskaičiau tokią frazę: Kiekvienas sutiktas žmogus žino kažką, ko tu nežinai.

Būdamas gydytoju pripranti (bet iš tikrųjų ir privalai) būti daugiausiai žinančiu, bent jau su savo pacientais. Tačiau patirties mes gaunami būtent iš jų. Taigi mūsų pacientai yra mūsų mokytojai. Aš stengiuosi mokytis iš kiekvieno žmogaus. Todėl kai viena mano pacientė papasakojo man apie individualizuotos medicinos/endobigenikos kursus – nedvejojau. Ir po studijų pradžios esu labai dėkinga.

Taigi noriu papasakoti, ką čia tokio naujo atradau.

Dalyvavau endobiogeninės medicinos seminare, pirmame iš aštuonių numatomų. Teko nuvažiuoti į savo alma mater – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Paskaitas skaitė iš JAV atvykęs lektorius gyd. Kamyar M. Hedayat, taip pat dalyvavo ir vienas iš endobiogeninės medicinos pradininkų prancūzų gydytojas Jean-Claude Lapraz. Dalyvių buvo daugiau, nei aš tikėjausi. Atvyko svečiai iš Prancūzijos, Belgijos bei Meksikos (kur endobiogeninis gydymas yra kompensuojamas valstybės).

Endobiogeninė medicina, kaip ir osteopatija, žvelgia į žmogų kaip į visumą. Kartu žmogus yra nagrinėjamas ne kaip atskiras vienetas, bet integruojant jį į aplinką. Suvokiame, kaip mes priklausome nuo dienos/nakties kaitos, sezonų kaitos, darbo pobūdžio ir mūsų gyvenimo įvykių.

Kodėl tai turi įtakos?

Labai paprasta. Evoliucijos metu, prisitaikydami prie besikečiančių sąlygų mes išvystėme tam tikrus, sakykim, „kūno įpročius“. Pvz., miego ir aktyvumo laikas priklauso nuo dienos ir nakties, tačiau dabar atsirado pamaininis darbas, budėjimai. Taip pat metabolizmas keičiasi priklausomai nuo sezono. Žiemai mes bandome prikaupti maistinių medžiagų (nes šalta, gali nebūti maistelio), todėl gali vyrauti anabolizmo procesai, ir t.t.

Bet aplinka tai ne viskas. Aplinkos veiksniai gali veikti kaip paleidžiamasis mechanizmas. O toliau jau prasideda neuroendokrininė reguliacija. Mūsų nervų sistema gauna informaciją iš aplinkos bei iš mūsų kūno ir paleidžia hormonus (endokrininę sistemą) adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų (ar tai būtų nakties pradžia, ar psichoemocinės apkrovos padidėjimas).

Kadangi endobiogeninė medicina remiasi nuodugniu žmogaus ligos bei gyvenimo istorijos ištyrimu,  gydymas nukreipiamas ne tik į žmogaus kaip visumos suvokimą, bet ir į tam tikro žmogaus matymą ir būtent to žmogaus nagrinėjimą. Taigi gydymas parenkamas individualizuotai.

Kuo gydo? Vaistiniais augalais ir mineraloterapija. Be abejo, tai nestebuklingų eliksyrų gamyba, kurie po vieno lašo paverčia moliūgą karieta. Tai yra ilgas kelias sveikatos link. Kaip ir bet kuris geras dalykas, sveikata retai nukrenta iš dangaus. Tai priklauso nuo mūsų pačių darbo bei atsakomybės už savo sveikatą.

Endobiogeninė medicina nagrinėja žmogau funkciją. Mano manymu, endobiogeninei medicinai galioja taisyklė „funkcija lemia struktūrą“. O pridėjus prie šios taisyklės dar ir osteopatijos – „struktūra lemia funkciją“, išeina labai geras derinys.

Gyd. Jean-Claude Lapraz laidoje “Labas rytas“ – https://www.youtube.com/watch?v=O4Xi0DHmh_4