Jau mėnuo kaip nebedirbu poliklinikoje. Tačiau per šį laiką nesugebėjau parašyti straipsnio. Reikėjo laiko atsigauti, surasti įkvėpimą, motyvacijos bei jėgų judėti į priekį, dalintis savo mintimis bei jas dėlioti.

Ar Jums taip būna? Sunku keltis ryte, sunku galvoti, jaučiate bendrą silpnumą, svaigsta galvą, nėra jėgų raumenyse, pykina rytais ar kai nepavalgėte, greitai pavargstate po nedidelio fizinio krūvio. Ir visi šie fiziniai negalavimai sukelia prislėgtą nuotaiką ir savęs nuvertinimo tendencijas? O tyrimuose nieko neranda, na gal kokių nežymių pakitimų, kurie lyg ir neturi sukelti minėtų simptomų.

Bet pabandykime pasižiūrėti giliau ir panagrinėti, kokios priežastis gali būti ne tokios akivaizdžios, bet labai įkyrios. Kas dar geriau – jūs turite galimybę jas taisyti patys!

Turime prisiminti, kad gyvybė yra energija. Mūsų kūnas daro viską, kad save išsaugotų. Pagrindinė varomoji jėga yra išlikimas. Kai tą prisimeni, lengviau suprasti savo kūną, jo motyvus ir atsirandančius simptomus. Apie energijos stoką galvokime taip – negalėjimas panaudoti resursų, kuriuos turime energijos gamybai arba negalėjimas šių resursų gauti.

Taigi, 3 nuovargio priežastys:

I. Insulinas ir rezistencija (atsparumas).

Insulinas yra hormonas, atsakingas už gliukozės pernešimą į ląstelę. Rezistencija insulinui yra ląstelės sugebėjimas neleisti insulinui perkelti gliukozės į vidų. Tai atrodo kiek nelogiška, kol mes nesuvokiame, kam to reikia. Kaip žinia, visam savo laikas, taip pat ir kūne. Gliukozė neturi patekti į ląstelę prieš kitus metabolizmo elementus (elektrolitus, baltymus, riebalus, vandenį), nes jei gliukozė bus ląstelės viduje, o kitų ingredientų energijos gamybai nebus, nebus ir energijos. Tam egzistuoja rezistencija insulinui. Kai jūs turite aktyvų insuliną ir neaktyvią rezistenciją, cukrus greitai eina į ląsteles, bet energijos iš to negauname arba gauname nepakankamai. Taip pat reikia prisiminti, kad insulinas teikia gliukozę visoms ląstelėms, išskyrus smegenis. Taigi, tokiu atveju smegenims gliukozės nepakaks, nes ji eis į visas kitas ląsteles.

Ką galima padaryti tokiu atveju? Pasirinkite produktus, kurie turi žemą glikemijos indeksą. Glikemijos indeksas rodo, kaip greitai virškinant produktą iš jo išsiskiria cukrai. Venkite cukraus ir baltų miltų, saldumynų. Rinkitės pilno grūdo produktus. Valgykite kas dvi valandas maistą, kuris lėtai pasisavina: sėlenos, kokoso pienas ir sviestas, avokadas, šviežios daržovės, greipfrutai. Jei labai norisi kažko iš baltų miltų ir su cukrumi, pvz. sausainio, patepkite jį su nedaug sviesto. Tai nėra labai sveikа, bet taip jūs sumažinsite glikemijos indeksą ir išvengsite cukraus šuolio kraujyje.

II. Virškinimo sutrikimai.

Tarkime jums atliko vidaus organų echoskopiją ir pasakė, kad kepenys yra suriebėjusios. Tai jau ženklas, kad kepenys dalyvauja medžiagų apykaitoje ne taip efektyviai, kaip norėtųsi. O gal kamuoja pastovus pilvo putimas, nereguliarus viduriai arba kitokie nusiskundimai dėl virškinimo. Tai gali lemti nekokybišką metabolizmą, nepakankamą medžiagų pasisavinimą. Prisiminkime, kad organų dalyvaujančių virškinime yra keletas: seilių liaukos, kepenys, kasa, skrandis, žarnynas bei bakterijos gyvenančios žarnyne. Bet kurio veiklos sutrikimas gali lemti medžiagų apykaitos sutrikimus. Taigi ir korekcijos taktika nuo to priklauso. Būtina reguliuoti mitybą, o tam taip pat reikia nustatyti sutrikimo lygį. Bet netgi nežinant tikslios situacijos, bendrai virškinimo trakto apkrovai galima padaryti keletą dalykų. Pirmas būtų pasidaryti arbata iš margainio, kiaulpienės ir varnalėšos šaknų. Šaknis reikia sumalti ir daryti nuovirą arba dar paprasčiau – arbatinį šaukštelį arbatos suvalgyti ir užgerti vandeniu. Galima gerti juodojo ridiko sultis po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį dvi savaitės. O prasidėjus pavasariui, pradėkite vartoti beržų sulą (be abejo, šviežią).

III. Nepakankama ląstelių oksigenacija (deguonies patekimas į ląstelę).

Energija yra gaminama kiekvienoje ląstelėje, organe vadinamame mitochondrija. Ji yra kaupiama ATP molekulės pavidalu. Gamybos procesas yra vadinamas nekaip kitaip, bet ląsteliniu kvėpavimu. Ir vyksta oksidacijos redukcijos dėka (mokyklos biologijos pamokos), kuomet cukraus molekulė reaguoja su deguonies molekule ir reakcijos metu atidalinant elektronus gaunama energija. Tokiu būdu pagaminamos 32 ATP molekulės. Kai deguonies nepakanka, organizmas vis tiek turi gauti energijos. Tokiu atveju įsijungia anaerobinis (deguonies nenaudojantis) kelias, kurio metu pagaminamos tik 2 ATP molekulės. Taigi atsiranda energijos stoka.

Kodėl negaunama deguonies? Neteisingi kvėpavimo mechanizmai, stresas, kraujagyslių spazmas. Ir visa tai yra pataisoma didinant fizinį aktyvumą! Fizinio aktyvumo metu mes naudojame daugiau deguonies, giliau kvėpuojame ir pageriname deguonies pristatymą ląstelėms. Sportas mažina nervų sistemos įtampą ir taip mažina kraujagyslių spazmus. Beje, 40 minučių vaikščiojimo kasdien yra dar ir puikus būdas deginti riebalus (juos mes irgi oksiduojame). O kas ieško paprastesnių būdų – bandykite [gerti?] ginkgo biloba, kuris mažina išemiją.

Kiekvienas mūsų dėl savęs gali padaryti žymiai daugiau, nei gydytojas ar tyrimai. Tik reikia pasiryžti pažinti save ir skirti laiko sau.