(apie mitybą)

Iš tikrųjų sveikai maitintis yra paprasta.

Išleidus dar vieną pacientę, įsipiliau stiklinę vandens ir pagalvojau, kad maisto tema jau labai seniai prašosi šnekama. Kas buvo pas mane konsultacijose žino, jog išeiti be šiokių tokių mitybos rekomendacijų iš manęs neįmanoma. Gurkšnojau vandenį ir galvojau, tai kodėl aš visada šneku apie mitybą, nors, turiu prisipažinti, man apie tai kalbėti (ir galvoti) tapo nebeįdomu.

Šiais laikais maisto tema yra labai neurotizuota. Kad man kyla klausimas, valgau kad gyvenčiau, ar gyvenu kad valgyčiau?

Mūsų santykis su maistu savo šaknimis eina labai giliai į mūsų pasąmonę, nes valgyti mes pradėjome anksčiau negu šnekėti ir save suvokti. Maistas kūdikystėje mums buvo komfortas, santykis su mama, saugumas. Todėl maisto tema dažnai būna jautri, nepriklausomai ar tai meilė skaniai pavalgyti, ar sveikos gyvensenos klausimas.

Pati esu turėjusi valgymo sutrikimą ir santykio su maistu atstatymas man užtruko gerą dešimtmetį. Ir jei pradžioje tai buvo tipiškas anoreksinis elgesys, tai ilgainiui mano būsenai gerėjant tapau apsėsta sveikos mitybos. Ilgą laiką nevalgiau mėsos, tiek pat nevalgiau grūdų.

Ir kuo daugiau skaičiau apie mitybą, tuo sunkiau buvo suprasti ką valgyti. Tie, kas bandė išsiaiškinti apie mitybą, mane puikiai supranta. Sutinku pavienius žmones, kuriems nekyla minčių apie savo maisto pasirinkimus. O aš tuo tarpu dažnai pagaudavau, ir dar pagaunu save mąstant – visai gerai būtų lašišos, bet tai kaip jos ten augintos. Tada tuno, bet tai tune visokių metalų. Okej, grikių – bet gi lektinai… Tada juodo šokolado, bet ai, jau po aštuntos, kofeino nereikėtų prieš miegą…

Iš tiesų, turbūt daugiausiai klausimų mūsų ciklo #medicinanemedikams metu kilo būtent maisto tema. Noras būti sveikam yra visiškai normalus. Kas nori sirgti? Sąmoningai niekas.

Tačiau neurotizuojant maisto temą mes tik labiau varom save į stresą savo minčių sūkuriais. Tokiu būdu TRH yra skatinamas mūsų minčių, o jis savo ruožtu gali alinti mūsų kasą. (daugiau apie TRH čia).Tai, ką mes galvojame apie mūsų valgomą maistą, įtakoja tai, kaip mes tą maistą virškiname ir panaudojame. Jei valgant maistą mums kyla net mažiausia mintys, kad valgomas maistas gali būti pavojingas, įsijungia alfasimpatinė (streso) nervų sistema, kuri atsakinga už gynybą, o ne už virškinimą. O kai kurių produktų naudojimas gali būti įrašytas mums kaip pavojingas net ir pasąmonės lygyje. Pvz vaikystėje jūs smarkiai apsivalgėte braškėmis ir jums buvo bloga. O tėvai užuot paguodę, dar ir aprėkė, kad reikėjo galva galvoti. Ir štai nuo braškių jums bloga, o gal ir nuo visų raudonų uogų (nes vaiko psichika apibendrina iki grupių, taip jau ji veikia), nes jas valgyti yra pavojinga, ne dėl to kad buvo bloga, bet dėl to kad tėvai nubaudė.

Buvo darytas tyrimas, kuriame žmonems davė gerti pieno kokteilius. Pirmas buvo pavadintas nuodemingų 640kkal kokteiliu, antras buvo atesit 140kkal sveikas (nors abu buvo tas pats 340kkal turintys kokteilis). Matavo hormono ghrelino atsaką, kuris yra mūsų apetito hormonas ir jo rodyklia ryškiai skyrėsi. Neuromokslininkė Lisa Fieldman Barrett svrasto, kad panašiai mūsų smegenys ir kūnas reaguoja kai mės valgome keksiukus. Jie vadiname juos muffinais ir valgome ryte kūnas reaguoja kaip į pusryčius, o jei vadiname cupcake ir valgome kai desertą, tuomet kūnas reaguoja kaip į cukraus bombą. Nors produktų sudėtis ta pati.

Tačiau tai nėra paraginimas valgyti mėsą tris kartus per dieną, užkandžiauti tortais ir gerti vaisvandenius.

Be abejo yra tam tikros sveikos mitybos gairės. Ir jos labai paprastos:

1. Valgant valgyti. Kramtyti, o ne dirbti. Dėkoti už maistą.
2. Porcijas sumažinti 10proc nuo bazinio poreikio.
3. Dažnai: žolelių arbatos, daržovės (ypač prieskoninės žolės, šakniavaisiai, žalios lapinės daržovės, dumbliai), grūdai (rudi ryžiai, grikiai, kinva), žuvis (silkė, sardinės, lašiša, skumbrė), jogurtas, kefyras, miško uogos, obuoliai, ananasai, medus, balta mėsa, fermentuotas maistas, geri riebalai (alyvuogių aliejus, linų sėmenų aliejus).
4. Ne kasdien: kava, riešutai, raudona mėsa, kietas brandintas >18mėn sūris.
5. Vengti: kviečių, pieno, cukraus.
6. Kai galite pasirinkite ekologišką maistą, be antibiotikų.
7. Ne kepkite keptuvėje.
8. Ir mano mėgstamiausia taisyklė, paga Julia Child: viską su saiku, įskaitant saiką.
9. Ir jei nuo klausimo ką man suvalgyti jums pradeda skaudėti galvą, verta savęs paklausti, kodėl mano santykis su maistu yra toks sudėtingas?