Vakar ryte gavau tyrimo atsakymus. Spoksojau į juos visiškai nenustebus, bet tikrai nuliūdus. Tyrimas labai aiškiai pranešė: gestacinis diabetas. Prakeikiau ir nuvariau įsigyti gliukomatį.Kad mano cukraus apykaita yra toli nuo tobulos žinau seniai.
Todėl prižiūrėjau mitybą, ribojau cukrus ir angliavandenius (pas mus namie nebūna duonos), seniai nenaudoju saldaus pieno produktų, gaunu pakankamai gerų riebalų, valgau saikingai ir taip pat saikingai judu. Draugai sakydavo, kad per susiburimus pas mus namie galima pavalgyti kaip tik sveiko maisto. Na, turiu prisipažinti, kad labai daug galvoju…
Esmė tame, kad ne viską galime sukontroliuoti. Mūsų (kiekvieno asmeniškai) fiziologija yra tokia kokia yra, ir esant ypatingoms sąlygoms, ten kur plona plyšta. Genetikos neišoperuosi, polinkiai išliks.
Tačiau tai nėra kvietimas spjauti ant gyvenimo būdo ir eiti prisikimšti (na nebent tai būtų sąmoningas pasirinkimas). Bet priminimas, kad lygiuoti į kitus mums nėra naudinga.
Viena mano draugė per neštumą valgė saldumynus kokius tik norėjo. Aš sau negaliu to leisti. Nes aš esu aš, o ji yra ji. Dažnai žiūrime į kitus. Kodėl man, kad išlaikyti dailias linijas reikia tiek daug žiūrėti mitybą, jau nebežinau ko griebtis? Arba dažnai girdymas klausimas iš pacientų: o tai kiek laiko man reikės riboti kvietinius miltus ir pieną? Man reikia devynių valandų miego, o tai vyrui užtenka septynių? O tai ar tikrai man geriau vaikščioti nei bėgioti? Įrašykite savo…
Mūsų fiziologija, kaip ir psichologija turi šešėlius.
Šešėlis yra savybė kurios mes savyje nepriimame, laikome bloga ir nenorime, kad kiti apie ją žinotų. Šešėlis yra tą pusę kurią slepiame nuo pasaulio ir dažnai nuo savęs.
Nes šios savybės pas mūs viduje yra užtagintos niegiamomis.
Teigiamos savybės (arba mūsų Persona) yra tos kurios vaikystėje buvo atspindėtos ir pagirtos suaugusiųjų. Neigiamos – tos už kuriuos mus barė ir atstumė, baudė, arba mes tiesiog matėm kad dėl šių savybių kenčia mūsų artimieji.
Nors iš tikrųjų bet kuri mūsų savybė gali būti ir teigiama ir neigiama. Kaip pvz pyktis. Jei jis yra mūsų personos dalys, mes jį priimam ir naudojames savo labui. Jei pyktis yra šešėlis. mes jo nepražįstame, pykčio tema kaupia daug įtampos ir, kaip tempiama guma, kažkada iššauna.Fiziologiškai pvz. svoris. Jei aš vaikystėje mačiau kaip mano mama pastoviai kudinasi, ir galiu pradėti galvoti, jog apvalios linijos yra neigiama savybė.
Šešelio savybės dažnai pasireiškia negatyviai todėl kad nemokame jais naudotis, supantis mus žmonės yra įpratę mus matyti kitaip, dėl to gumos efekto, ir po to kai guma iššauna mes sau sakome “tai taip ir turėjo būti”.
Tai vėl gi, čia apie seną gerą savęs pažinimą ir priėmimą.
“Tuo momentu, kai priimu save koks esu, keičiuosi… Manau, tuo mane išmokė daugelio klientų patirtys, lygiai taip pat, kaip ir mano patirtys, o būtent: mes nesikeičiame tol, kol nepriimame save besąlygiškai, tokiais kokie esame iš tikrųjų. O paskui pokytis įvyksta nepastebimai”. Carl Rogers