Kai vasaros atostogos nusikelia belieka rašyti provakacijas.
Dauguma žmonių kuriuos matau savo praktikoje skiriasi tuo ką nori iš manęs išgirsti per konsultaciją. Vieni nori patvirtinimo kad turi per daug streso. Kiti išgirdę kad stresas lemia sveikatos problemas nusprendžia kad nieko naujo ne išgirdo. Itin retais atvejais pasakau kad gyvensenos pokyčiai nėra pagrindinis gydymas, bet vis vien reikalingas kito gydymo veiksmingumo palaikymui.
Pasakyk man kažką ko dar nežinau. Gyvensena, šmeviansena.
Kas turi tam laiko.
Man atrodo pats laikas suvokti kaip veikia stresas ir kodėl prie kiekvienos ligos vadovėlyje stresas yra kaip faktorius. Kodėl vienus stresas veikia daugiau nei kitus.
Šiandien yra mano anytos gimtadienis. Jai būtų suėję 63 metai. Sapnavau ją. Sapne ji verkė dėl to kad mirė. Sapnas, be abejo apie mane, o ne apie ją.
Rudenį, kai po rugpjūčio ir rugsėjo gausos gamta pradeda užmigti mane aplanko mintys apie gyvenimo prasmę, aplanko džiaugsmas gyventi ir noras veikti.
Man tai atrodo taip žemiška. Kinai turi atskira vėlyvos vasaros sezoną su jo vaisiais. Fiziniais ir dvasiniais.
Žiūriu kaip krenta lapai ir kaip medžiai keičia spalvas.
Ar turite perdėtą susrupinimą sveikata? Jei skaitote mano įrašus, didelis šansas kad taip.
Kaip žinoti, kad tas susirūpinimas yra perteklinis?
Prieš du metus ėjau pas gastroenterologą prašyti žarnyno magnetinio rezonanso. Nerimas buvo toks stiprus, kad jaučiausi be galo kvailai eidama, bet nieko negalėjau su savimi padaryti.
Jeigu dėl poreikio išlikti sveikam arba pasveikti nukenčia kiti svarbus jums dalykai, tikėtina kad susirūpinimas siekia nerimastingumo lygį. Jei jums netinka daugelis restoranų, reikia ginčytis su draugais dėl dietų, negalite sau leisti išeiti vakare, sportas yra kultas… arba tiesiog kvailai jaučiatės specialisto kabinete.
Kas iš tikrųjų slepiasi už sveikatos nerimo?
Kas bus jei susirgsime? Jei neteksime sveikatos?
Sveikata yra priemonė. Bet nėra savaime gyvenimo prasmė.
Dažnai bijome prarasti sveikatos nes bijome mirties.
Natūralu.
Bijome kad nespėsime įgyvendinti savo planų, savo svajonių. Bet bijome tada kai šiuo metu, šiame momente negyvename savo gyvenimo. Nes kai gyveni savo tikrą, autentišką gyvenimą šios baimės nutyla. Jos niekados pilnai nedingsta, bet lieka fone, o ne reikia nuo kiekvieno kampo: o jei ryt tau infarktas, tai kaip gi kelionė į Balį ir parašytą knygą?!!! Kada pagaliau pakeisi darbą?!! Kada gyvensi savo gyvenimą?!!
Ligos baimėje yra daug potencialo. Potencialo keisti savo gyvenimą ir suprasti save šiek tiek geriau.
Sveikata nėra tikslas. Sveikata yra priemonė.
Vyras galvojo, kad padovanojo man gimtadienio proga apsilankymą SPA. Bet su dovanomis jau taip būna, kad kartais gauname daugiau nei tikimės.
Masažo terapeutė buvo indonezietė. Paklausė kiek savaičių nėštumo, atsakiau ir užsimerkiau. Blogai miegojau naktį ir galvojau tuoj pailsėsiu. Bet moteris pasitaikė šneki. Įsitempiau. Nemėgstų small talk. Bet tas pokalbis buvo vertingesnis už patį masažą.
Skaityti daugiau
Kaip vaikas buvau ne itin valgi. Močiutė kaime išradingai maitindavo mane vištidėje kartu su paukščiais.
Kita močiutė neturėjo vištų, todėl turėjo sugalvoti kitą būdą. Tuomet tai atrodė kaip žaidimas.. Bet šiandien eilinį kartą duriant pirštą cukrui tikrinti matau tą situaciją kiek kitaip.
Virtuvėje ant sienos kabėjo maisto dienynas, kuriame po kiekvieno valgymo nuo nulio iki penkių buvo įvertinta kaip aš pavalgiau. Tikrai norėjau kad močiutė rašytų man “piataką” ir ne mažiau. Valgiau. Močiutė džiaugėsi mano augančiais žandais.
Aišku, tai buvo ne vienintelė priežastis kodėl pradėjau negirdėti savo kūno, nepastebėti ką jis mano sako.
Skaityti daugiau
Vakar ryte gavau tyrimo atsakymus. Spoksojau į juos visiškai nenustebus, bet tikrai nuliūdus. Tyrimas labai aiškiai pranešė: gestacinis diabetas. Prakeikiau ir nuvariau įsigyti gliukomatį.Kad mano cukraus apykaita yra toli nuo tobulos žinau seniai.
Todėl prižiūrėjau mitybą, ribojau cukrus ir angliavandenius (pas mus namie nebūna duonos), seniai nenaudoju saldaus pieno produktų, gaunu pakankamai gerų riebalų, valgau saikingai ir taip pat saikingai judu. Draugai sakydavo, kad per susiburimus pas mus namie galima pavalgyti kaip tik sveiko maisto. Na, turiu prisipažinti, kad labai daug galvoju…
Esmė tame, kad ne viską galime sukontroliuoti. Mūsų (kiekvieno asmeniškai) fiziologija yra tokia kokia yra, ir esant ypatingoms sąlygoms, ten kur plona plyšta. Genetikos neišoperuosi, polinkiai išliks.
Tačiau tai nėra kvietimas spjauti ant gyvenimo būdo ir eiti prisikimšti (na nebent tai būtų sąmoningas pasirinkimas). Bet priminimas, kad lygiuoti į kitus mums nėra naudinga.
Skaityti daugiau
Kiekvienas stresas palieka gilų randą mumyse ir mes sumokame už tai šiek tiek sendami. Frazė, kurią kaip mantra kartoju paskui Hans Selye.
Liga kaip niekas kitas išbando mūsų galimybes keistis, prisitaikyti, mūsų lankstumą.
Skaityti daugiau
Vakar mane aplankė labai aiškus suvokimas. Žinote vienas iš tų kuris yra išgyvenamas ne protu, o visu kūnu.
Žiūrėjau į išdžiuvusias galvas nuleidusius, dar nerpradėjusius žydėti narcizus vazonėlyje. Ir užuot pulusi juos gaivinti staiga pagalvojau, o tiksliau pajūtau, kad jie buvo laisvi nudžiūti.
Laisvė yra egzistencinė duotybė, todėl mes visi su jos išgyvenimu susiduriame. Bet išgyvename kiekvienas savaip. Man laisvė yra neužkrauti sau kito žmogaus atsakomybės. Reikėjo laiko išmokti sakyti “Parašyk kai apsispresi”, vietoje kišant savo pagalbą, lyg man labiau reikia (o matyt man ir reikėjo labiau). Arba sakyti “Tai kokį veiksmų planą tu renkiesi”, užuot imant atsakomybę už kito pasirinkimą. Taip pat reikėjo mokytis neįmti atsakomybės už kito žmogaus reakciją, o tai reiškia priimti kitą žmogų, gerbti jo laisvę ir jo pasirinkimus. Laisvė į tiesą ir laisvė į klaidas.
Laivė yra viduje, bet ne išorėje. Tai yra vidinė busena. Išorėje yra tik autonomijos laipsniai. Nes mes negalime būti visiškai nepriklausomi nuo kitų žmonių, nuo aplinkybių. Kaip ir šalis nors ir laikoma nepriklausoma, kai žiūrime į politinę areną, pastebime kad yra daug dalykų kurių reikia paisyti. Yra dalykai kurie padeda mums turėti daugiau autonomijos – pinigai, sveikata, valdžia, statusas…
Tačiau vidinė laisvė nuo šių dalykų priklauso tik tiek, kiek mes pasirenkame.
Skaityti daugiau
Anatominis-fiziologinis post’as.
Jei sekate mano įrašus jau tikrai esate įsiminė jog nervų sistemos balansas yra labai svarbus mūsų gerai savijautai. O žodžiai alfa simpatinė nervų sistema skamba kaip keiksmažodis, nes, nu, stresas. Tai kas ir kaip ten pas mus vyksta ir ko tą nervų sistema yra tokia svarbi.
Supaprastintai žmogų galima aprašyti kaip medžiagų apykaitos, nervų sistemos ir aplinkos sąveiką.
Tai kaip mes funkcijonojame ir kokia yra mūsų struktūra (išvaizda), kas ten pas mus gaminasi (fermentai, imuniniai elementai, krešumo faktoriai ir t.t), kokios ląstelės dauginasi ir kurios miršta yra medžiagų apykaitą, valdoma hormonais. Mes visi gimstame su tam tikru medžiagų apykaitos polinkiu (valgau ir nestorėju bei storėju nuo oro, būtų du grubūs pavyzdžiai).
Tačiau mes puikiai žinome, kad tai kas vyksta pas mus streso metu ir ramybėje yra skirtingas medžiagų apykaitos funkcionavimas. Ir kažkas turi pranešti mūsų hormonams kas su mumis vyksta. Tai daro autonominė nervų sistema.
Skaityti daugiau
Arba ką jūsų terapeuto pasirinkimas gali byloti apie jus.
Kai kitą kartą bendrausite su savo gydytoju poliklinikoje, arba privačiai, arba su savo kineziterapeutu, galbūt su homeopatu, osteopatu, kouču, psichoterapeutu atkreipkite dėmesį kokios emocijos kyla. Ką jaučiate šalia šio žmogaus?
Mes gyjame santykyje.
Todėl, ypač einant gerinti savo sveikatą bet kuriuo jos aspektu svarbu kaip klostosi mūsų santykis. Čia galima šnekėti apie oksitociną, kuris išsiskiria palaikančiuose santykiuose. O oksitocinas slopina kortizolį, mažina kraujospūdį, reguliuoja dopaminą. Tačiau kad stebuklingas oksitocinas išsiskirtų, reikia gero santykio.Yra ištirtas ryšis tarp santykio su psichiatru ir vasitų veikimu. Taip pat santykio su kineziterapeutu ir fizinės terapijos efektyvumu.
Skaityti daugiau
Žmones galima padalinti į dvi grupes. Tuos, kurie nori pokyčio. Ir tuos, kurie sako, jog nori.
Aš bandau išgelbėti visą pasaulį. Noriu taip stipriai, kad sugebėjau nepastebėti, jog turiu erozinį gastritą. Noriu greito poveikio, noriu stebuklo, kasdien po tiek, kiek tądien turiu pacientų. Esu arogantiška ir pasikėlusi. Manau, jog galiu valdyti pasaulį, valdyti žmones ir tai, ką jie daro bei galvoja, galiu valdyti aplinkybes.
Dėja.
Dažnai kai sakau apie gyvensenos pokyčius pacientui, prasideda derybos (turiu pasidžiaugti, kad tokių atvejų mažėja). Ne tik apie sveikos mitybos įpročius, bet apie miego valandas, hobius, laiką sau, darbo valandas, informacijos detoksą, fizinį aktyvumą, psichoterapiją, kvėpavimo praktikas, streso valdymą…. O kartais man atrodo, kad šios rekomendacijos yra tiesiog nurašomos, mandagiai išklausomos ir pereinama prie klausimo – tai kaip man įsigyti tas tinktūras. Tuomet jaučiu kad “nekontaktas”.
Sakome, jog norim būti sveiki. Tačiau ar tikrai norime? Ar esame pasiruošę keistis tam, kad būtume sveiki?
Skaityti daugiau
(apie mitybą)
Iš tikrųjų sveikai maitintis yra paprasta.
Išleidus dar vieną pacientę, įsipiliau stiklinę vandens ir pagalvojau, kad maisto tema jau labai seniai prašosi šnekama. Kas buvo pas mane konsultacijose žino, jog išeiti be šiokių tokių mitybos rekomendacijų iš manęs neįmanoma. Gurkšnojau vandenį ir galvojau, tai kodėl aš visada šneku apie mitybą, nors, turiu prisipažinti, man apie tai kalbėti (ir galvoti) tapo nebeįdomu.
Šiais laikais maisto tema yra labai neurotizuota. Kad man kyla klausimas, valgau kad gyvenčiau, ar gyvenu kad valgyčiau?
Skaityti daugiau
(apie gėrį)
Nežinau ar jūs pastebėjote, bet šiais laikais vis sunkiau būti geru.
Moralinės dilemos slepiasi po kiekvienu sprendimu.
Ar perkate Kalėdoms gyvą eglę ar turite dirbtinę eglutę? Aš vis prisimenu vieną serialo “Draugai” epizodą, kuriame Fibi protestavo prieš gyvų eglučių naudojimą Kalėdoms, nes jos yra GYVOS. Tačiau galiausiai nusprendė, kad šios eglutės turi savo gyvenimo prasmę – džiuginti mus per šventes ir mes turime joms padėti įgyvendinti savo paskirtį. O mano nuostabus taiji mokytojas yra pasakęs labai įdomią mintį – augalai yra tokie pat gyvi kaip ir gyvūnai, todėl nėra skirtumo iš moralinės pusės ar mes valgome mėsą ar daržoves.
Skaityti daugiau
Rusų kalboje yra tokia frazė, berods pasakyta Michailo Žvaneckio, kad remonto neįmanoma užbaigti, remontą galima tik nustoti daryti (ремонт нельзя закончить, его можно только прекратить).
Kurį laiką mąsčiau parašyti apie atsipalaidavimą. Ir kažkaip šiandien skaitant Miltoną Eriksoną pribrendau. Vienoje savo gydomųjų istorijų jis išsako mintį, jog mes galim pradėti daryti ir galim sustoti. Galim stabtelėti bei darbus nudirbti savo ritmu. Nes iš tiesų būtina prisiminti jog gyvenimas, pasakysiu banalybę, yra maratonas, o ne sprintas. Ir tam kad savo ritmą palaikytume mums reikia ne valios pastangų, bet žinių. Žinių apie save.
Mums reikia leisti sau pastebėti dalykus kurie mums sako, jog būtent dabar yra geras laikas pradėti, o dabar būtina sustoti.
Skaityti daugiau
MINDOFYOURBODY 