(apie skydliaukę)

Vakar turėjau penkias pacientes. Visos penkios su skydliaukės problemomis. Trys jų turi autoimuninį tiroiditą. Tai mane įkvėpė šiandien parašyti.

Atsimenu, universiteto laikais mus mokino, kad kas antra Lietuvos moteris turi skydliaukės sutrikimų. Aš ir pati turiu subklinikinę (arba latentinę) hipotirozę.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad TTH (arba tireotropinis hormonas) mano kraujyje būna virš normos, bet skydliaukės hormonai normoje. Ši būsena nėra gydoma pakaitine hormonų terapija (tai yra tiroksinas neskiriamas). Skaityti daugiau

My body is a cage
That keeps me from dancing with the one I love
But my mind holds a key.
(Arcade Fire)

Dirbu su kūnu. Kartais dirbu su dvasia. Priklauso nuo žmogaus nusiskundimų. Bet beveik visados matau abu.
Dažniausio žmogaus santykis su kūnu yra komplikuotas.
Mano santykis su savo kūnu buvo komplikuotas ilgą laiką. Pastaruoju metu pradėjau galvoti, kas pasikeitė kad šis santykis tapo labai paprastas. Mano santykis su maistu tapo labai paprastas. Santykis su sportu beveik paprastas.
Žiūriu į veidrodį. Matau apelsino žievelę, strijas, odos nelygumus, randus nuo acne. Ir be galo jais džiaugiuosi. Jaučiu savotišką maištą – tobulai netobula. Kaip banaliai beskambetų.
Kartais atrodo tam kad pasiekti tokio pasitenkinimo reikėjo neklausyti jokių signalų ir perspėjimų. Ir dabar būti patenkintai ir gyventi su pasekmėmis.
Raumenų stiprinimas padėjo užauginti stubūrą. Daugiau nebereikia auginti raumenų kad būti stipriai.
Reikėjo mesti svorį kad jausti kontrolę.
Galvoju apie savo pacientus, pažįstamus ir draugus. Skaityti daugiau

Because I’m still in love with you
I want to see you dance again
Because I’m still in love with you
On this harvest moon
– Neil Young

Vakar skaičiau apie ritualus prieš jaunatį. Jaunatis kaip naujos pradžios simbolis ir mėnulis kaip moteriškumo simbolis. Prieš jaunatį reikia tvarkytis, bute, mintyse… Pagalvojau kaip moterišką.

Dažna moteris jaučia norą sutvarkyti butą prieš nauja savo ciklą. Taip, turiu omenyje mėnesinių ciklą. Antra ciklo fazė, ta kuri ateina prieš naują pradžią, yra vadinama liuteininė. Jos metu vyraujantis hormonai gali sukelti moteriai norą tvarkytis. Man pasirodė labai simboliška.

Šiaip lytiniai hormonai yra labai plati tema ir tiesą pasakius sudėtinga. Todėl pabandysiu labai praktiškai surašyti apie šios mūsų ašies paskirtis ir sąveikas.

Pirmiausiai, lytinės ašies ir jos hormonų pagrindinis tikslas nėra dauginimasis ir mėnesinių ciklas. Pagrindinis tikslas yra mūsų kūno struktūros statyba, atnaujinimas ir palaikymas.

Skaityti daugiau

(apie karantiną ir kūrybiškumo hormoną)

Jei šiandien atsisėdote gerti penktos valandos arbatos ir pradėjo save barti mintyse, kad tikrai per tą karantiną galima buvo padaryti daugiau, išmokti daugiau, sportuoti daugiau, tvarkytis geriau… Juk tiek galimybių, tiek visko on-line. Jei atsakymas yra taip – nesate vieniši.

Draugiškas priminimas. Karantinas ne atostogos. Tik ne ta prasme kad darbas. Karantinas yra stresas. Taip, ir vėl. Esame neįprastoje situacijoje ir smegenys bei visas likęs kūnas bando rasti tame prasmę. O prasmės paieškos, kaip ir stresas reikalauja energijos. Taigi jei jaučiate jog nedirbate, bet energijos mažiau, neapsigaukite – jūs tikrai dirbate, tik ne visada sąmoningai.

Pastebėjau pagal save ir draugus, o vėliau radau ir straipsnį apie tai jog žmonės per karantiną daugiau sapnuoja. Ką tai reiškia? Skaityti daugiau

Atsisėdau skaityti Rainer Maria Rilke eilėraščių. Neskaičiau jų seniai. Nors devinu jį nuo paauglystės. Po tiek metų visai kitos eilės papuola į akiratį arba į širdį. Skaičiau “Apreiškimas” (beje, neradau lietuviškai, jei kas turi įkelkite į komentarus). “Bet medis – tai tu”.

Per seminarus sakau kad vienas svarbiausių streso ir energijos praradimo šaltinių yra nežinoti savo misijos, to kas man svarbiausią, to už ką “verta mirti”.

Nes kai nežinome savo prioritetų, nežinome kas yra mūsų, viskas gali atrodyti svarbu, būsime blaškomi ir taškysimės energiją į visas puses kol mums visai neliks.
Kada būna sunku įvertinti ko mės norime, kas yra mūsų ir kas yra primesta. “Labai paprasta” – kai esame strese. Du aspektai: Skaityti daugiau

(apie kelią į antinksčių nuovargį)

Buvau pažadėjusi sau du dalykus. Ne rašyti apie medikus ir nerašyti daugiau dviejų kartų per savaitę. Tačiau šiandien perskaičiau straipsnį (nuoroda apačioje) ir mintys pradėjo suktis.

Straipsnyje rašoma apie “negatyvią rūpinimąsi kainą”. Apie tai kad (JAV) epidemija tik prasideda bet gydytojai jau yra paveikti PTSD. Manau kad dauguma dar iki epidemijos (pas mus taip pat) buvo ant perdegimo ribos. (Prisiminkite – cinizmas nėra norma, bet pirmas perdegimo požymis, bet kurioje sferoje). Kai eini link išekimo, užtenka daug mažesnio, nei tai ką turime dabar, stresoriaus.

Aš pradėjau mąstyti apie tai kaip mes renkames profesijas. Dėja dažniausiai mes darome neapgalvotą sprendimą, vien dėl to kad darome jį kol dar neturime pilnai suformuotu kaktinių smegenų dalių (jos subręsta 21 metų). Butent šios dalys yra atsakingos už kritinį mąstymą. Taigi kritinio mąstymo dar neturime, bet traumų ir kompensacijų (psichologinių) jau turime.

Kiekvieno žmogaus kuris kreipiasi į mane aš klausiu “Ar jums patinka jūsų darbas, ar jis jums prasmingas?”.

Atrodytų, ar galima abejoti gydytojo darbo prasmingumu. Juk jis padeda žmogui. Tai neabejotinai kilni profesija. Būtent apie tai kaip dažnai mes pasirenkame teikti pagalbą (ne medikai, bet kiekvienas mūsų) ir noriu parašyti.

Šnekėti apie pagalbos suteikimą kitam yra sunkoka, net dvejojau ar rašyti. Bet tada prisiminiau kaip man nuo vaikystės buvo sakyta, kad ranka kuri duoda pagalbą, yra ir ranka kuri prašo pagalbos. Skaityti daugiau

Man uždavė klausimą, kuris mane iš tikrųjų palietė iki pat diafragmos spazmo. Kaip ten su tais papildais, vitaminais ir t.t. Skaityti daugiau

(apie imunitetą, kortizolį ir melatoniną, 1a dalis)

Ketvirtame ar penktame kurse teko išgyventi sunkų laikotarpį. Tada pradėjau skaityti Dalai Lamos knygą “Menas būti laimingu”. Ir ten radau nuostabią citatą, kurią čia pateiksiu laisva forma: kai esi atviras, esi nepažeidžiamas, kai esi atviras nereikia bijoti.

Norint turėti, kaip sakoma, gera imunitetą reikia nuo mechanizmų pereiti prie priežasčių, nuo kaip prie kam/kodėl. Kai norite stiprinti imuninę sistemą ka norite stiprinti? Ląstelinį ar humoralinį imunitetą? Įgimtą ar įgytą? Atsako intensyvumą, ilgį, dažnį, lokalizavimą?

Imuninė sistema nėra uždara ir atskira nuo viso kito mūsų kūno. Taip pat ji nėra mūsų kūno pagrindinis valdytojas.

Žmogus nors ir yra atskiras vienetas tačiau negali būti atsiribojęs nuo aplinkos. Žmogui tam kad išgyventi reikia būti atviram pasauliui (įkvėpti, iškvėpti, valgyti, tuštintis, taip pat būti ir psichologiškai atviram ir lanksčiam). Imuninė sistema būtent tam ir egzistuoja, kad mes galėtume būti atviri, bet tą atvirumą galėtume išgyventi. Pabandykite visiškai užsidaryti nuo pasaulio ir nekvėpuoti porą minučių, arba nevalgyti porą savaičių.

Imuninės sistemos tikslas atskirti mane nuo ne manęs. Skaityti daugiau

Sako vakar Vilniuje šviesoforus apėmė depresiją – mašinų mažai ir jie nebesuprato kodėl turi veikti.

Geriu kavą ir žiūriu pro langą į sąstingių apimtą pasaulį. Truputi dreba rankos. Naujas rytinis ritualas žinių skaitymas. Jaučiu nerimą. Ką dar galiu padaryti?

Nerimą kai kurie jaučia labai aiškiai (man neramu), kai kurie jį slepia po drąsos kaukę (ką čia dar vienas virusas), kai kuriems nerimą išduoda kūnas (sutrinka virškinimas, pamirštama kvėpuoti). 

Nerimas yra galinga jėga, ji plusta kaip potvynis ir užvaldo visą kūną. Tai yra tam tikrą energija, kurį yra išlaisvinamą. Jos nesunaudojant, sustingus jai apėmus, ilgainiui blogėja net tik emocinė bet ir fizinė savijauta.

Skaityti daugiau

Stovėjau Rolling Stones koncerte ir negalėjau patikėti dviem dalykais. Pirmas, kad matau tikrų tikriausius Rolling Stones. O kitas dalykas yra kiek jie turi energijos. Kaip tas 74 metų “senukas” šokinėja, šoka ir dar spėja dainuoti. Pasirodo mano vyras galvojo tą patį.
Ir momentas kuri pasiėmiau iš koncerto yra visai ne išgirsta mėgstamiausia daina, ne. Tai buvo momentas kai Mick Jagger išėjo į scenos kraštą ir pradėjo šokti visas plonas, apsirengęs juodai, o Keith Richards ir Ronnie Wood vienas šalia kito skambino gitaras ir žiūrėjo į šokantį Mick’ą su neapsakoma meile, kuria buvo neįmanoma nepamatyti. Tuo momentu viskas tapo aišku.
Mes esame įpratę matyti mechanistinį pasaulį. Žmogus yra mašina, kuri gesta, susidėvi su amžiumi ir… Na žinote.
Bet iš tikrųjų nejaugi tik tiek ir tėra?
Realistai pasakytų, kad taip, tik tiek. Nėra jokio “elan vital” (gyvybinės jėgos), nes jo negalima apčiuopti, pauostyti, paliesti, pamatyti ir išmatuoti (Henri Bergson go home). Tačiau ką jei ne gyvybinę jėgą, jei ne varomajį postumį buvo tai ryškiai galima matyti Keitho ir Ronnie veiduose?
Skaityti daugiau

Iš tikrųjų labai svarbu nepamiršti kad yra du mūsų egzistencijos aspektai: struktūra ir funkcija. Ir jie yra neatsiejami vienas nuo kito. Kaip daugiau nei prieš 100 metų pasakė osteopatijos tėvas Andrew Still – struktūra apsprendžia funkcija, o funkcija struktūra.
Siūlau gyvenimišką pavyzdį. Skaityti daugiau

Mes galim galvoti kad esame nesustabdomi, nenugalimi, nemirtingi, ir mūsų protas yra viršus visko. Jei mes norime dirbti per trys darbus ir uždirbti kalnus pinigų, bėgioti ultramaratonus, gerti po alaus bokalą vakare, raminti nervus rūkymu, pasiaukoti savo svajones vardan vaikų tai mūsų kūnas, kaip paklusnus tarnas eis ten kur mes jį vesime.
Tačiau jei tai būtų tiesa niekados nesirgtume. Skaityti daugiau