(apie “osteopatijos veikimo būdus” ir iš rekomendacijų “kaip nemirti darbe”)
Aš dievinu Madridą. Galėčiau turbūt parašyti visą straipsnį tik apie jį. Yra dalykų kurie lieka mumyse amžiams. Mėgstu ir ispaniškus serialus (ne “muilo operas”, yra labai kokybiškų). Šią savaitę su vyru žiūrime “Merli”. (Rekomenduoju). Stebint herojų elgesį prisiminiau 1960’ais metais atliktą tyrimą. Tyrėjai suskaičiavo kiek kartų poros prisiliečia viens prie kito skirtinguose pasaulio miestose.
Kažkodėl niekad neužtenka laiko savo sveikatai.
Budistų “start up’as” – kitame gyvenime turėti daugiau laisvo laiko.
Juokauju.
Kodėl darotės mašinos techapžiūrą? Nejaugi ne dėl savo saugumo, o tik tam, kad negauti baudos?
Jei skauda/bloga šiandien, reikia kažką su tuo daryti šiandien. Neduoti problemai tapti lėtine. Skausmas, diskomfortas yra signalas, kad reikia keistis.
Kaip žinią patarimas mažiau dirbkite yra labai sunkiai įveikiamas. O dažniausiai mes esame aplamai įpratę “varyti”. Atsimenu dar studijų laikais kai visi aplinkui studijavo ir mokėsi aš jaučiausi balta varna, kadangi man atrodė, jog vien medicinos studijų pakanka ir net per akis. Bet kažkur gyliai viduje jaučiausi lyg kažką gyvenime darau neteisingai. Taigi ilgainiui ir aš pasidaviau madai ir pradėjau “varyti”. Darbas didelėje poliklinikoje, osteopatija, endobiogenikos studijos ir sporto salė keturis kartus per savaitę. Taip pat šilti pietus vyrui ir švarus namai. Gerai kad dar neturėjau vaikų. Tokių žmonių yra labai daug.
Mūsų kūnas yra sutvertas taip kad kai kažkur pradeda trukti, kitur pradeda kompensuoti.
Mūsų įpročiai formuoja mūsų gyvenimą.
Noriu šnekėti apie mūsų pačių galią įtakoti savo gyvenimą. Kaip sako, dieną iš dienos niekas nesikeičia bet po metų viskas kitaip.
Nieko naujo nėra tame kad 50 procentų mūsų sveikatos yra mūsų gyvenimo būdas. Nemažai. Mes kartais neįvertiname kiek gali tiesiog mažas įprotis.
Trys pavyzdžiai iš praktikos su skirtingais žmogaus įdarbio lygiais.
Labai apsidžiaugiau sužinojus, kad mano avižinius sausainius gamino ir ragavo. Todėl pagaminus naują receptą labai noriu pasidalinti (svečių įvertintas receptas).
“Sakiau parašysiu kaip jaučiausi po seanso 🙂 Nes prieštai sakiau jums, kad nieko ypatingo kaip ir nesijaučia man, tai va šį kartą išėjau pakylėta ir laiminga, bet po kokios valandos viskas pasikeitė…nežinau kas, bet viduje jaučiau sunkumą, norėjosi verkti… verkiau… dar ir kitą dieną jaučiau emocinį sunkumą. Tokia sunki būsena laikėsi kelias dienas…toks jausmas iš giliai buvo iškelti […]
(kodėl negalima užleisti vietos vyresniam žmogui troleibuse ir klinikinis atvėjis) Šiandien stebėjau tokią situaciją viešajame transporte. Apie keturias-dešimties metų amžiaus moteris aiškino sėdinčiam dvydešimtmečiui, kad reikia užleisti vietą netoli stovinčiai vyresnio amžiaus moteriai (kuri visai ir nenorėjo sėstis nes lipo sekančioje stotelėje). Vienas mano nemalonių vaikystės prisiminimų (jų turiu labai nedaug): man kokie keturi metai […]
Taigi praleidus visą dieną prie knygų labai užsimaniau ką nors saldaus. Bet ne šiaip sau kokio snikerio, o kažko tai sveiko ir man naudingo. Šovė mintis pagaminti skydliaukei naudingų sausainių. (receptas apačioje) Iš tikrųjų skydliaukės sutrikimai yra vienį dažniausiai sutinkamų ir dabar praktikuojant endobiogeniką, ir dar dirbant poliklinikoje. Patys “populiariausi” sutrikimai yra mazginė struma […]
Gal šiai vasarai ir pritrūko karštų dienų ir šaltos kavos, tačiau šiai mano vasarai tikrai nepritrūko rock’n’roll’o ir senų svajonių išsipildymo. Apie ką čia? Iš tikrųjų mes negalime turėtu visko. Dažniausiai. Yra poreikis sustatyti savo prioritetus, suvokti kas yra svarbiausia ir kur turi būti dėmesio centras. Mano nuostabi mama nesenai paklausė manęs “ar tu kada […]
Pasirodo praėjo jau du metai nuo mano blogo paleidimo laiko. Šie metai tikrai buvo įdomus ir netikėti. Per trečią endobiogenikos seminarą, kuriuo tema buvo imunitetas pamačiau šią skaidrę, kurį buvo pakartota ir paskutinio seminaro metu (skaidrė yra žemiau). Ji patraukė mano dėmesį nuo pirmo karto. Manau čia galim cituoti Kamyar Hedyat: Būti gyvam tai būti […]
