Žmones galima padalinti į dvi grupes. Tuos, kurie nori pokyčio. Ir tuos, kurie sako, jog nori.
Aš bandau išgelbėti visą pasaulį. Noriu taip stipriai, kad sugebėjau nepastebėti, jog turiu erozinį gastritą. Noriu greito poveikio, noriu stebuklo, kasdien po tiek, kiek tądien turiu pacientų. Esu arogantiška ir pasikėlusi. Manau, jog galiu valdyti pasaulį, valdyti žmones ir tai, ką jie daro bei galvoja, galiu valdyti aplinkybes.
Dėja.
Dažnai kai sakau apie gyvensenos pokyčius pacientui, prasideda derybos (turiu pasidžiaugti, kad tokių atvejų mažėja). Ne tik apie sveikos mitybos įpročius, bet apie miego valandas, hobius, laiką sau, darbo valandas, informacijos detoksą, fizinį aktyvumą, psichoterapiją, kvėpavimo praktikas, streso valdymą…. O kartais man atrodo, kad šios rekomendacijos yra tiesiog nurašomos, mandagiai išklausomos ir pereinama prie klausimo – tai kaip man įsigyti tas tinktūras. Tuomet jaučiu kad “nekontaktas”.
Sakome, jog norim būti sveiki. Tačiau ar tikrai norime? Ar esame pasiruošę keistis tam, kad būtume sveiki?
Skaityti daugiau