Kaip sako naujausi filosofai, mūsų laisvė turi ribas – ji baigiasi ten, kur prasideda svetimos nesąmonės. – V. Pelevin
Tiesą pasakius išgyvenau dvi ypatingai neautentiškas savaites. Matyt tam kad smegenis persijungtų nuo svetimų minčių prie savo tylos reikėjo gero restarto.
Šeštadienį su Aleksandr išvarėm į kaimą. Oras tam buvo ypač palankus ir belakstant per pievas greitai pamiršome koroną, nes prisiminėm Laimo ligą. Bendrom jėgom surinkom penkias erkes. Pavargom nuo saulės, vėjo, erkių ir vaikščiojimo. Namo grįžom laimingi ir nesukandžioti.
Griuvau į lova ir pagaliau supratau kokia aš pavargus. Skaityti daugiau
Skaitomiausi
10 priežasčių kreiptis pas osteopatą.
Kažkodėl niekad neužtenka laiko savo sveikatai.
Budistų “start up’as” – kitame gyvenime turėti daugiau laisvo laiko.
Juokauju.
Kodėl darotės mašinos techapžiūrą? Nejaugi ne dėl savo saugumo, o tik tam, kad negauti baudos?
Jei skauda/bloga šiandien, reikia kažką su tuo daryti šiandien. Neduoti problemai tapti lėtine. Skausmas, diskomfortas yra signalas, kad reikia keistis. Skaityti daugiau
Kas nori sudalyvauti iššūkyje?
Žinote, kaip medžiai keičia lapus rudenį? O kaip pavasarį žydi vyšnios? Kaip braškės sunoksta vasarą?
Gamta žino, kada yra laikas žydėti ir mesti lapus.
Naujametinė tradicija – duoti pažadą kitiems metams ir laikytis jo kas benutiktų. Jau trejus metus iš eilės duodu sau tą patį pažadą – neduoti sau pažado. Todėl, kad noriu būti atvira dalykams, kurie laukia manęs, kurie galbūt neatitiks mano planų, mano vizijos, nes niekada negali žinoti, kur kelias pasisuks.
Kasmet rugpjūtį išeinu atostogų ir iš visų jėgų bandau ilsėtis. Sunkiausias dalykas pasaulyje yra sustoti. Gamta žino, kada sustoti, užmigti ir duoti laikui daryti savo. Nes kaip besistengtų braškės sunokti sausį, joms tai nepavyks. Skaityti daugiau
Mažas džiaugsmas.
Visai pamiršau, bet pasirodo vakar buvo mano blog’o gimtadienis. Mums metai! Nors facebook puslapis atsirado dar 2013 metais, man buvo labai svarbu turėti tikrą blog’ą. Manau po metų laiko galiu atvirai vadinti save blogere.
Labai ačiū, kad esate kartu. Man tai yra be galo svarbu. Negaliu atsidžiaugti, kad yra jau beveik du tūkstančiai sau neabejingų žmonių.
Todėl nedidelis “disclaimer”, atvirai ir su didele meile Jums.
Mano puslapis gimė be abejo reklamos tikslais. Tačiau laikui einant svarbiau tapo supažindinti žmones su savo kūnu, priversti susimąstyti apie save, savo sveikatą ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Informuotas = ginkluotas.
Esu gydytoja, esu specialistas ir gerbiu savo skaitytojus, taigi negaliu rašyti nesiremdama patikima informacija ir nusileisti iki populiariosios spaudos stiliaus rašant apie tokį svarbų dalyką kaip sveikata. Todėl mano straipsnius kartais gali būti sunku skaityti.
Nerašau nevieno sakinio, kol nebūnu šimtų procentų tikra savo žodžiuose. Rašau tik tai kuo tikiu pati ir ką darau pati.
Kai paauglystėje man reikėjo likti vienai ir man būdavo baisu, mama man sakydavo –
Visur yra žmonės.
Ir tai yra labai svarbi frazė. Bent jau mano gyvenime. Nes tuo sakiniu man buvo sakoma, kad tau visada padės, nesi viena, nėra ko bijoti. Todėl rašau žmonėms ir pastoviai mokausi, kad surasčiau daugiau būdų padėti.
Taigi, su maža švente mane!
Ir gimtadieninis palinkėjimas nuo Nelsono Mandelos.
Apie protą. 50 jubiliejinis įrašas.
Be abejo, daug paprasčiau būti pozityviam, kai išeini atostogų.
Šiandien iškepiau sausainių, išgėriau kavos ir nuėjau į sporto salę. Ir tai man yra laimė. Nors artimiausią savaitę nebus naujo straipsnio, atostogų nuo savo puslapio ir osteopatijos pilnai neišeinu niekada. Bet nepriklausyti nuo poliklinikos darbo grafiko (nors ir myliu šį darbą) yra palaima.
Taigi džiaugiuosi, kad pagaliau turiu laisvą rytą ir sėdėdama ant sofos su savo kate galiu pasidalinti su Jumis mintimis, kurios sukosi mano galvoje pastaruoju metu ir laukė tinkamo momento. Skaityti daugiau
Apie rankas.
Demistifikuojant mano darbą. Nors ir pajuokauju, kad dirbu “šamane”, kartais kyla noras paaiškinti, ką čia tokio ypatingo jaučiu. Nes kaip visada sakau, mūsų rankose yra daugiau, nei mes įpratę manyti.
Skaitydama Baralio instituto puslapį, radau labai įdomų klinikinį tyrimą, kuriuo šiandien ir noriu pasidalinti.
Tai mūsų taktilinių galimybių tyrimas. Skaityti daugiau
Balansuotas protas.
Šį pirmadienį noriu pasiūlyti vieną galimų atsakymų į klausimą “kaip kovoti su stresu”, kuris galėjo Jums kilti po praeitos savaitės straipsnio.
Balansuotas kūnas yra balansuotas protas, ir atvirkščiai. Būtina šnekėti apie būdus stiprinti ne tik kūną, bet ir protą. Todėl buvau maloniai nustebusi, kai per endobiogeninės medicinos seminarą dokt. Alicija Jūškienė skaitė paskaitą apie “Mindfullness” – dėmesingą įsisąmoninimą, bei jo poveikį mūsų hormoninei pusiausvyrai. Kalba eina apie meditaciją bei praktikas, kurios mums padeda būti čia ir dabar. Ir tam nebūtina tapti budistu arba važiuoti metams į Indiją.
Net ir bulvių skutimas gali būti meditacija, jei tuo metu galvoti tik apie bulvių skutimą.
Kaip sakiau, kai man reikia nuraminti protą, aš kreipiuosi į jogą. Noriu pasidalinti savo mėgstamu Youtube kanalu. Būtinai užmeskite akį, nes tai joga gerai savijautai, o ne “greičiau atsistojame ant galvos” joga.
https://www.youtube.com/user/yogawithadriene
Tam, kad įveikti stresą nereikia su juo “kovoti”, reikia jį priimti. Ir to gali užtekti, kad pagerinti ir savo kūno būseną. O jei to neužtenka, yra nuostabių manualinių technikų.
Kiek reikia osteopatų, kad pakeisti lemputę?
Šiandien pirmadienis. Kaip gyvenate? Man šios dvi savaitės, praeita ir ateinanti, pilnos įspūdžių.
Mokslų niekada nebūna per daug, vis atrodo, kad kažko dar nežinau. Taigi, nusprendžiau grįžti prie pagrindų. Aną savaitę praleidau Rygoje studijuodama (arba kartodama) kraniosakralinę terapiją pagal gydytoją Apledžerį. Kartais labai verta pamiršti viską, ką moki ir atsiduoti kažkam iš naujo. Įeiti į mokymo klasę atviru protu ir negalvoti, kad viską jau žinai. Tada randi naujų “kabliukų”, naujo įkvėpimo ir tampi geresnis. Taigi, dėkoju medicinos ir mokymo centrui VOKS Riga (http://www.voks.lv/) už seminaro organizavimą ir lektoriui Ragnar August Axelsson už nuostabų, pilną žinių ir įkvėpimo seminarą.
Šio nuostabaus pirmadienio proga noriu padėkoti, kad turiu noro keistis. Keisti savo gyvenimą, keisti mąstymą, nebijoti paleisti, nesustoti. Jei žmogus nenori keistis, niekas jo nepakeis. Kartais bandai padėti žmogui, nori pasukti jo gyvenimą į gerąją pusę. Bet tempk netempęs, kol žmogus pats neužsinorės keistis, nieko padaryti negalėsi, tik jausis bejėgis. Dėkoju Ragnarui “Gusti” Augustui už šią mintį, kurią kaip ir žinojau, bet nemokėjau išreikšti.
Atskleisiu mažą paslaptį – geriausių rezultatų, kaip osteopatijoje, taip ir poliklinikoje pasiekiame su žmonėmis, kurie užsirašo patys. Kaip pirmą kartą, taip ir pakartotinai. Aš pasakau “pagal savijautą” arba “reikėtų dar ateiti, bet Jūs spręskite pagal save”. Ir tai ne dėl mano nenoro tuo užsiimti ar matyti žmonių, ar tingėjimo derinti laikus. Ne. Tiesiog tai yra vienas požymių žmogaus, kuris pasiruošęs ir nori keistis, rūpintis savimi, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Štai, radikalus teisingumas. Klausytis gydytojo paliepimų taip pat yra gerai, bet pilnai atsakyti už savo sveikatą (ypač, kai šnekame apie lėtines ligas) yra aukštasis pilotažas.
Taigi, kiek reikia osteopatų, kad pakeisti lemputę? – Priklauso nuo to, ar lemputė nori keistis.
Pirmadienio mintys ir Valentindienis.
Frazė parašyta vienoje mano miegstamaiusių vietų (Shakespeare and Co Paryžiuje) “Nebūk nykus svetimiems, leisk jiems slapčia būti angelais“.
Apie Valentino dieną negalvoju kaip apie šventę. Paprastai jos nešvenčiu ir net neplanavau apie tai šnekėti. Bet. Meilė vis dėl to yra dalykas, kuris suka žemę. Taigi, nesusilaikysiu ir šį pirmadienį dėkosiu būtent už galimybę mylėti.
Turiu galimybę mylėti. Mylėti plačiąja prasme.
Jei turite noro išmokti mylėti aplinkinius ir nesmerkti jų, siūlau įsidarbinti poliklinikoje (ir nebūtinai gydytoju). Čia gali atsitikti vienas iš dviejų dalykų. Arba pasidarysi mizantropu ir ciniku, arba išprotėsi. Be abejo, juokauju. Bet iš tikrųjų labai sunkus darbas išmokti matyti pro savo nusistatymus. Didelis, didelis, neapsakomai sunkus darbas yra pamatyti tą žmogų. Bet kai įsigilini į jį, išsiaiškini jo gyvenimo istoriją, randi laiko atjausti, pamatai ŽMOGŲ, atsiranda meilė.
Štai ką bandau įgyvendinti, tačiau tai yra sunku ir aš nesu šio meno meistrė.
Taigi pirmadienio ir Valentino dienos progą esu dėkinga už galimybę kasdien mokintis mylėti.
Pirmadienio mintys.
Šiandien yra netipinė diena straipsniui, tačiau šiandien ryte praktikuodama jogą susimąsčiau apie laimę. Vienas laimingų žmonių įpročių yra dėkingumas.
Pirmadienis yra sunki diena, dažniausiai, nes laukia daug reikalų, dar visa savaitė laukia priešaky ir jautiesi iš anksto pavargęs. Man pačiai prireikė kažkokios pozityvios praktikos, taigi siūlau pirmadienį padaryti dėkingumo diena. Nusprendžiau neatidėlioti, nelaukti ir paversti mintį veiksmu. Nusipirkau atskirą užrašų knygutę ir pradėjau rašyti. Rašysiu kasdien, ir kiekvieną pirmadienį dalinsiuos savo pozityvų su Jumis. Nežinau ar prigis. Bet labai labai kviečiu Jus prisijungti prie manęs bei padėti man šią praktiką įgyvendinti. Taigi komentuokite mano mintis bei rašykite savo dėkingumus. Galime būti anoniminių (nevisai) dėkingųjų klubas.
Šią savaitę noriu padėkoti už tai, kad sekmadienį blogai jaučiausi. Taigi teko gulėti po anklode besišildant kojas į vyro kojas, apkabinus katę ir net neskaitant knygos. Ačiū, kad gavau galimybę negalvoti, atjungti mintis, kadangi dėl savyjautos mąstyti apie svarbius dalykus nepavyko. O mano galva, kaip ir daugumos moterų, pastoviai pilna minčių. Dėkui, kad mano kūnas leido mano sielai pailsėti, pamiršti produktyvūmą.
O taip pat noriu padėkoti tam vyrukui, kuris mane šiandien pavaišino saldainiu kavinėje, tam kad aš šypsočiausi, pamatęs mano nuovargį.
Taigi, drąsos! Už ką Jūs šiandien dėkingi?
P.S. ketvirtadienio anatomijos perliukus niekas neatšaukia. Ir naujas straipsnis jau procese.
MINDOFYOURBODY 