Ne apie rūkymą.

11986544_10153635928354182_6348324556122420793_nTurėjau labai įdomų pokalbį su senu pažįstamu. Šnekėjomės apie rūkymą. Pasakojo savo patirtį, metė ir vėl pradėjo. Sako, nerūkai ir štai ateina mintis – gal parūkyti, ką? – bet tarp tos minties ir veiksmo yra siena. Negali. Ir mintis sukasi ir sukasi galvoje, pavargsti vien nuo galvojimo. Pasidarai nervų kamuolys, nes kamuoja nerealizuotos mintys.

Tai apie ką aš šiandien noriu pasakyti – ne apie rūkymą, bet apie mūsų mintis. Nes vėl gi, galima sakyti, kad tai psichosomatikos dalis.

Manęs klausia, kodėl skauda nugarą? Na, atsakau, yra įsitempęs trapecinis raumuo.

Bet tai nebūtinai atsitiko dėl kažkokio neįprasto judesio, bet tiesiog dėl mūsų minčių.

Kažkur perskaičiau – jei mes įdėtume tiek pat energijos į savo norų realizacija, kiek mes įdedame į abejones, jau seniai būtume pasiekę tikslo.

Mintis būtinai turi virsti veiksmu. Sienos trukdančios minčiai virsti veiksmu gali būti įvairios. Mūsų vidiniai stabdžiai, baimės, laiko stoka, kiti prioritetai. Kokia bebūtų priežastis, mintis yra ir mechanizmas jau paleistas. Kūnas pradeda pokyčius, pasileidžia neuroreguliaciniai mechanizmai. Eikvojama energija. Bet organizmo rezervai naudojami tuščiai. Atsiranda nepasitenkinimas. Jog energijos įdėta, o rezultato nėra.

Problema tame, kad visų savo norų realizuoti neišeina. Mes gauname labai daug dirgiklių iš aplinkos. Mes daug norime, bet neturime laiko, ar pinigų, ar jėgų.

Kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių, mes einame į banką ir imame kreditą. (Aš irgi). Bet mūsų kūnas neturi kur imti tokį „kreditą“. Todėl paskui „nelieka net duonai“. Dėl energijos stokos pavargsti net miegodamas.

Tiesa, kodėl po procedūros pagerėja, bet vėliau problemos sugrįžta? Vėl gi dėl to kad mes užlipame ant tų pačių grėblių. Nekeičiame savo įpročių.

1427278565588580268

Ką daryti? Arba negalvoti, arba veikti.

Iškart atrinkti – ar mintis gali būti realizuota. Jei ne – išmesti iš galvos ir prie jos nebegrįžti. Lengviau pasakyti, nei įvykdyti. Mano patarimas – užrašykite savo mintį, ir jei neplanuojate jos įvykdyti, nubraukite.

Taigi vėl nerašau apie „kūniškus“ dalykus, bet manau, kad mes turime ieškoti ligos priežasties, o ne tik šalinti pasekmes. Tai gali būti be galo sunku, kai neįvertini savo indelio į ligos atsiradimą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: