“The meaning of life is just to be alive. It is so plain and so obvious and so simple. And yet, everybody rushes around in a great panic as if it were necessary to achieve something beyond themselves.”
― Alan W. Watts
Taigi, niekur nedingau. Tiesiog paprastai rugpjūtį stengiuosi paskirti poilsiui. Na, bent jau porą savaičių.
Per šį laiką vienai mano geriausių draugių atsitiko nelaimė.
Krito ir jai lūžo keletas slankstelių. Tai yra žmogus, kuris nemato savo gyvenimo be sporto, akrobatikos. Kol sugys ir reabilituosis praeis mėnesiai. Be abejo viskas pataisoma. Tik dabar reikia laiko.
Štai ir susimasčiau (ne pirmą kartą), kad ligos vis dėl to yra būtinos. Tai yra mūsų kūno būdas su mumis bendrauti. Dažniausiai tai yra „Stop“ ženklas.
Bet, kad nebūtu labai skaudu ir liūdna, būtina atrasti laiko paspausti stabdžius.
Tą dabar ir darau.
Linkėjimai iš saulėtos Sicilijos.
Patikekit. Taip kaip buvo jau nebebus. Stipriau isipjovei pirsta ir taip kaipmbuvo jau nebebus. O cia sutrupino pora slanksteliu ir chuinia, uzgis. Baikit nesamones kalbeti. Tai jau visam likusiam gyvenimui ir kuo toliau tuo labiau atsilieps.
PatinkaPatinka
Aišku, kad nebus. Visad sakau, kad kiekviena trauma palieka randą. Ačiū, kad ieškote tiesos.
PatinkaPatinka