Šiandien yra netipinė diena straipsniui, tačiau šiandien ryte praktikuodama jogą susimąsčiau apie laimę. Vienas laimingų žmonių įpročių yra dėkingumas.
Pirmadienis yra sunki diena, dažniausiai, nes laukia daug reikalų, dar visa savaitė laukia priešaky ir jautiesi iš anksto pavargęs. Man pačiai prireikė kažkokios pozityvios praktikos, taigi siūlau pirmadienį padaryti dėkingumo diena. Nusprendžiau neatidėlioti, nelaukti ir paversti mintį veiksmu. Nusipirkau atskirą užrašų knygutę ir pradėjau rašyti. Rašysiu kasdien, ir kiekvieną pirmadienį dalinsiuos savo pozityvų su Jumis. Nežinau ar prigis. Bet labai labai kviečiu Jus prisijungti prie manęs bei padėti man šią praktiką įgyvendinti. Taigi komentuokite mano mintis bei rašykite savo dėkingumus. Galime būti anoniminių (nevisai) dėkingųjų klubas.
Šią savaitę noriu padėkoti už tai, kad sekmadienį blogai jaučiausi. Taigi teko gulėti po anklode besišildant kojas į vyro kojas, apkabinus katę ir net neskaitant knygos. Ačiū, kad gavau galimybę negalvoti, atjungti mintis, kadangi dėl savyjautos mąstyti apie svarbius dalykus nepavyko. O mano galva, kaip ir daugumos moterų, pastoviai pilna minčių. Dėkui, kad mano kūnas leido mano sielai pailsėti, pamiršti produktyvūmą.
O taip pat noriu padėkoti tam vyrukui, kuris mane šiandien pavaišino saldainiu kavinėje, tam kad aš šypsočiausi, pamatęs mano nuovargį.
Taigi, drąsos! Už ką Jūs šiandien dėkingi?
P.S. ketvirtadienio anatomijos perliukus niekas neatšaukia. Ir naujas straipsnis jau procese.
Esu be galo dėkinga už paciento padėką vokelyje, nes deja deja, jos man be proto reikėjo…
Taip pat esu dėkinga savo kūnui, kuris šiai dienai yra pakankamai sveikas leisti man siekti tokio gyvenimo, kur geriausia padėka man nuo paciento bus šypsena.
PatinkaPatinka