Demistifikuojant mano darbą. Nors ir pajuokauju, kad dirbu “šamane”, kartais kyla noras paaiškinti, ką čia tokio ypatingo jaučiu. Nes kaip visada sakau, mūsų rankose yra daugiau, nei mes įpratę manyti.

Skaitydama Baralio instituto puslapį, radau labai įdomų klinikinį tyrimą, kuriuo šiandien ir noriu pasidalinti.

Tai mūsų taktilinių galimybių tyrimas. Pasirodo (man tai nuostabos nekelia, labiau džiugina objektyvumas), kad mūsų pirštai gali jausti nano dydžio įbrėžimus paviršiuje, ir juolab skirti jų pobūdį.

Gali atskirti molekulės dydžio guzelius!

Jokios mistikos, tik mokslas. O kadangi pirmadienis yra padėkos diena, kukliai dėkoju už savo stebuklingas rankas.