Studijuojant mediciną labai daug laiko buvo skiriama anatomijai, fiziologijai ir patologijai. Naturalu. Nėra jokios abejonės juk žmogaus kūnas yra labai sudėtingas instrumentas ir reikia daug laiko į jį įsigilinti. Pradėjus dirbti teko vis daugiau gilintis į kitokius žmogaus aspektus – mąstymą, emocijas, dvasingumą. 

Esu smarkiai linkusi į sistemų biologiją, kuri vadovaujasi Aristotelio parašytų principu.

Visuma yra daugiau nei dalių suma. 

Tai reiškia, kad ne viena mūsų dalių nėra svarbesnė už kitą. Dvasingumas yra toks pat svarbus kaip ir emocijos, o kūno toks pat kaip mūsų mąstymas. Todėl atskirti dvasingumą nuo kitų mūsų aspektų yra tas pats, kaip vertinti žmogaus sveikatą tik iš fiziologijos pusės.

Dvasingumas yra naujas must have. Na, dėl “naujas” aišku galima ginčytis. Tačiau dvasingumas ir dvasinis intelektas šiuo metu įgauna naują kvėpavimą. Ir tai yra gerai. Bet “kur bala”?

Kas yra dvasia? Vienodo susitarimo nerasite. Ar yra dvasia? Mokslinių įrodymų nėra. Tada kas yra tas dvasingumas?

Manau, galima būtų sakyti, kad tai yra būsena, kuomet mes aiškiai suvokiame, kas mums yra svarbu, kur yra mūsų kelias, turim drąsos ir meilės eiti savo keliu, gyventi taikoje su savo vertybėmis.

O tai reiškia, kad dvasingumas yra pasekmė gerai funkcionuojančių kūno, emocinio ir racionalaus (minčių) centrų.

Kur mūsų mintys yra kokybiškos ir rodo mums kelia (mintys). Emocijos neužvaldo, bet rodo, kad esame vertingi (emocijos). O kūnas suteikia drąsos, jėgų ir lankstumo (kūnas).

Problema yra tame jog dažniausio žmogaus du iš trijų centrų yra susimaišė ir palaiko daugiau ar mažiau iškreipta savęs ir aplinkos suvokimą. Todėl norint vystytis, norint siekti dvasingumo, reikia pradėti nuo labiau “žemiškų” dalykų: kūno, emocijų, minčių.

Galvojant apie dvasingumą, bent jau man (o gal tai yra mano ribotumas), pirmiausiai į galvą ateina meditacijos, maldos ir kūno praktikos, joga, taiji. Ir tikrai ne psichoterapija ar koučingas. Nors visi šie būdai yra vienareikšmiškai vertingi. Bet ne visiems vienodai.

Svarbu suvokti per kurį centrą mums dirbti labiausiai naudinga. Per kūną, emocijas ar mintis.

Keletas pavyzdžių. Esu linkusi į emocionalumą, ir savo emocijas pakurstau mintimis. Išgyvenus skaudžią patirtį mintimis vis grįžtų į ją, ir vėl, ir vėl išgyvenu tas emocijas.

Turiu daug norų ir poreikių, galiu jų siekti. Ir net jei jie yra neracionalus, galiu sau juos paaiškinti. Reiškia turiu gerą kontaktą su kūnu ir jo intelektas yra sąjungoje su mano protų, kad nepriklausomai nuo emocijų galėčiau daryti ką noriu. Žinau, kad mano veiksmai gali įskaudint kitą, bet vistiek racionaliai paaiškinu, kodėl galima daryti tai ką noriu.

Arba nesugebu tiesiog išbūti su skausmu, todėl tik pajutus emociją iš karto puolu veikti. Net nespėju pagalvoti, ar darau tai ką reikia. Tai reiškia racionalus intelektas (arba galvos centras) atjungtas, aš nematau tikrų poreikių.

Pirmu atveju, yra išjungtas kūnas, kuris duoda stabilumo ir neleidžia būti blaškomai emocijų. Galima be abejo dirbti su emocijomis, bet tai bus daug sudėtingiau ir yra galimybė tik labiau įsivelti į emocijų sukurius (kodėl aš taip jaučiuosi, ir taip jaučiuosi, o tos emocijos iš kur) ir save destabilizuoti.

Antru, yra nejautrumas savo ir kitų emocijoms. Todėl pradžia yra emocijos. Nes jei pradėsime stiprinti kūną, yra galimybė pradėti jaustis dar labiau galingam ir teisingam.

Trečiu, pradžia yra mintys – pasitelkti racionalumą, kad suvokti pasekmes savo veiksmų ir savo tikrus poreikius, kurių netenkinimas sukelia mums emocijas.

Jei dvasingumas yra jums vertybė ir yra noras eiti savo kelių, gyventi savo gyvenimą, nuo ko pradėti?

Trumpas testas. Procentai nuo 0 iki 100 pažymėkite, kiek svarbu jums yra:

  • Aplinkiniai paiso mano ribas ir mane gerbia (kūnas).
  • Aplinkiniai mato mane koks (-ia) aš esu ir vertina bei priima (emocijos).
  • Aplinkinias galima pasikliauti, jie nepavojingi ir palaikantis (mintys).

Tas centras kuris surinks daugiausiai procentų tikėtina yra jūsų pagrindinis. O tai reiškia kad jame gali būti daugiausiai problemų. O toliau reiks nagrinėti save. Pastebėti savo elgesio paternus. Savo minčių kiekį ir kokybę. Stebėti savo emocinę būklę, kokios emocijos vyrauja. Jos man padeda ar trukdo.

Klausimas, ar įmanoma būti dvasingu 24/7? Įmanoma, jei gyveni vienuolyne kalno viršūnėje. O jei gyveni sociume susidursi su žmogiškomis problemomis. O būti žmogumi yra nuostabu.

O norint labiau nagrinėti save minėtais aspektais, tai bus galima padaryti KTK holistinės sveikatos stovykloje. https://www.facebook.com/events/739754453437999/

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s