(apie gėrį)

Nežinau ar jūs pastebėjote, bet šiais laikais vis sunkiau būti geru.

Moralinės dilemos slepiasi po kiekvienu sprendimu.

Ar perkate Kalėdoms gyvą eglę ar turite dirbtinę eglutę? Aš vis prisimenu vieną serialo “Draugai” epizodą, kuriame Fibi protestavo prieš gyvų eglučių naudojimą Kalėdoms, nes jos yra GYVOS. Tačiau galiausiai nusprendė, kad šios eglutės turi savo gyvenimo prasmę – džiuginti mus per šventes ir mes turime joms padėti įgyvendinti savo paskirtį. O mano nuostabus taiji mokytojas yra pasakęs labai įdomią mintį – augalai yra tokie pat gyvi kaip ir gyvūnai, todėl nėra skirtumo iš moralinės pusės ar mes valgome mėsą ar daržoves.

Tačiau pažiūrėkime iš kitos pusės. Kaip dėl carbon footprint dirbtinių ir gyvų eglučių. Dirbtinių didesnis, daug didesnis. Bet jei perkame ne mūsų šalyje augintą gyvą žaliaskarę, tai transportavimas iš karto daug kartų pablogina jūsų eglutės carbon footprint. O dar lieka eglės utilizavimo klausimas, nuo kurio taip pat priklauso kiek CO2 bus išskirta.

Kai kitą kartą nuspręsite pradžiūginti artimąjį dovanojant gėles pabandykite įvertinti carbon footprint jūsų pirkinio. Ir dar pagalvoti, kad galbūt mes tiesiog nežinome, kad gėlėms taip pat skauda, tik mūsų pasaulio matymo sistemoje tai nepastebima.

Taip pat moralinės dilemos slepiasi po kiekvienu mūsų sakyniu (net sunku įsivaizduoti kiek jausmų galėjau užgauti vien šiuo postu).

Bet tai dar ne viskas. Užgauti gali ir nepasakymas. Pavyzdžiui šiais metais pasirodžiusio “Death to 2020” kūrėjai sugebėjo užgauti ne tik tų, apie kuriuos filme šnekama, jausmus. Daug kas pasipiktino, jog šnekama tik apie USA ir UK, bet kitos šalys ir jų fail’ai neišjuokiami.

Aišku galima užsidaryti namie po antklode ir aplamai tylėti ir nepriiminėti sprendimų. Bet nepriimti sprendimo taip pat yra sprendimas. Koks yra teisingas “tramvajaus dilemos” sprendimas?

Pasaulis tampa sudėtingesnis, ryšių vis daugiau ir informacijos kiekis toks, jog mūsų smegenys tiek apdoroti nesugeba, ir numatyti pasekmes yra mums nepavaldus menas. Ar yra skirtumas tarp kaltės ir atsakomybės?

Perfrazuojnat Bob’ą Dylan’ą (daina With God on Our Side), mes augame su tam tikrais įsitikinimais, ir iš tikrųjų negalime atidaryti burnos taip, kad mūsų įsitikinimai nepradėtų iš mūsų skleistis į aplinką. Nebūtume žmonės jei nepriimtume savo įsitikinimų už tiesą arba Dievą savo pusėje.

Ir jei nesugebame matyti kito žmogaus už savo įsitikinimų, turim problemą. Toks būtų mano gėrio kriterijus. Matyti kitą ir su juo sutikti nėra tas pats.

Kokia eglė pas jus šiais metais?

P.S. jei nėra laiko skaityti Aristotelį, Kantą, Hegelį ir ieškoti kas yra “tramvajaus dilema”, rekomenduoju seriala “Good place”. Vienas iš top 3 mano anais metais matytų filmų ir serialų.