Rusų kalboje yra tokia frazė, berods pasakyta Michailo Žvaneckio, kad remonto neįmanoma užbaigti, remontą galima tik nustoti daryti (ремонт нельзя закончить, его можно только прекратить).

Kurį laiką mąsčiau parašyti apie atsipalaidavimą. Ir kažkaip šiandien skaitant Miltoną Eriksoną pribrendau. Vienoje savo gydomųjų istorijų jis išsako mintį, jog mes galim pradėti daryti ir galim sustoti. Galim stabtelėti bei darbus nudirbti savo ritmu. Nes iš tiesų būtina prisiminti jog gyvenimas, pasakysiu banalybę, yra maratonas, o ne sprintas. Ir tam kad savo ritmą palaikytume mums reikia ne valios pastangų, bet žinių. Žinių apie save.

Mums reikia leisti sau pastebėti dalykus kurie mums sako, jog būtent dabar yra geras laikas pradėti, o dabar būtina sustoti.

Man būna kad pradedu tvarkyti reikalus ir leidžiu sau sustoti tik kai viskas baigta nuo A iki Z. Ir kai pabaigiu įkrentu į energijos duobę. Ar aš nežinojau kad taip atsitiks? Žinojau, bet neleidau sau apie tai prisiminti. Pvz, nuo ryto dirbu su pacientais apie 5 valandas non-stop, o išleidus paskutinį nusprendžiu dar atsakyti e-mailus . Nors jau po pacientų jaučiu nugaros raumenų nuovargį. O kai dar ant viršaus užkraunu e-mailus. Labas, energijos duobe! Nugaros raumenų įtampa man yra ženklas kad atėjo laikas sustoti. Kai persistengiu tada man skauda visą kūną (tai yra susiję su mano silpnesne skydliauke). Arba aš žinau, kad rytinės valandos man yra produktyvios. Apie 16 valandą aš verčiuosi nuo kojų ir geriau tuo metu ilsėtis. Taip pat apie 19 valandą turiu daugiau kūrybinių jėgų. O po geros knygos daugiau ūpo rašyti. Žinau, kad kavos puodelis yra man signalas veikti, kaip ir šaltas dušas. Taip pat apie nuovargį man signalizuoja liūdesys. Taigi matome, jog yra tam tikri mano fiziologijos dalykai, kurių reikia paisyti planuojant savo dieną. Bet yra ir dalykų kurie yra tiesiog mano išmokti, jog dabar laikas dirbti (kavos puodelis). Beje, kai noriu sau signalizuoti jog laikas atsipalaiduoti padarau paprastą dalyką – atpalaiduoju liežuvį, tiesiog sau primenu: Yuliya, atpalaiduok liežuvį (rekomenduoju išbandyti). Arba uždegu aromaterapinę žvakę.

Mes visi truputį Pavlovo šunys. Ir turime specifinių žinių apie tai kas mums signalizuoja apie poilsį, o kas apie darbingą laikmetį.

Beje, pradėti ir sustoti mes galim ne tik dirbti, bet ir nerimauti, liūdėti, girdėti, priimti, galvoti…

Miltonas Eriksonas, dirbo su psichosomatika before it was cool.

O kokius savo signalus, jog laikas sustoti ar laikas pradėti žinote jūs?