Arba ką jūsų terapeuto pasirinkimas gali byloti apie jus.

Kai kitą kartą bendrausite su savo gydytoju poliklinikoje, arba privačiai, arba su savo kineziterapeutu, galbūt su homeopatu, osteopatu, kouču, psichoterapeutu atkreipkite dėmesį kokios emocijos kyla. Ką jaučiate šalia šio žmogaus?

Mes gyjame santykyje.

Todėl, ypač einant gerinti savo sveikatą bet kuriuo jos aspektu svarbu kaip klostosi mūsų santykis. Čia galima šnekėti apie oksitociną, kuris išsiskiria palaikančiuose santykiuose. O oksitocinas slopina kortizolį, mažina kraujospūdį, reguliuoja dopaminą. Tačiau kad stebuklingas oksitocinas išsiskirtų, reikia gero santykio.Yra ištirtas ryšis tarp santykio su psichiatru ir vasitų veikimu. Taip pat santykio su kineziterapeutu ir fizinės terapijos efektyvumu.

Mes renkamės žmones savo žaizdomis. Renkamės tikėdamiesi, jog santykyje su šiuo žmogumi mūsų žaizda užgis.

Prieš kelias dienas supervizijos metu man teko matyti, kaip iš kelių koučų moteris pasirinko vyrą, kuris šnekėjo labai ramiu, palaikančiu balsu, šiltai šypsojosi ir pagyrė. Davė viską, ko nedavė jai vaikystėje tėtis.Kai aš rinkausi sau terapeutę, aš nežiūrėjau į jos išsilavinimą, į jos pasiekimus. Tiesiog pastebėjau kaip jaučiausi jos klausydama. Žinojau, kad nebandysiu jos įtikinti, jog esu protinga, kompetentinga, išprususi, bet galėsiu būti visiškai atvira. Tiksliai žinau į ką ji nepanaši.

Yra žmonių, kuriems reikia labai paternalistinio, valdingo ir viską už juos sprendžiančio terapeuto. Galbūt tokio, kuris turi daug diplomų ant sienos. Nes galbūt šiam žmogui trūksta pasitikėjimo savimi, o gal aplinkiniais. O gal tėvai buvo labai minkšti ir visai nevaldingi, nepasakė kas yra gerai ir blogai.

Kitam reikia, kad viskas būtų paaiškinta ir logiškai sudėliota, aptarta ir dar kartą išaiškinta, nes tada turės kontrolę.

Gali reikėti terapeuto, kuris daugiau klauso. Nes kartais užtenka vien klausyti ir nevertinti, kad žmogus gytų.

Kai pas mane ateina žmogus, aš visada pirmiausiai įsiklausau į savo jausmus. Ką aš jaučiu? Nes aš galiu pradėti atspindėti atėjusio nerimą. Žmogus pradeda greitai šnekėti, raudonuoti. Galbūt man reikia suletėti tokiu atveju. O būna, kad jaučiu pasyvią agresiją. Gal užlipau ant žaizdos? O gal neatitinku lūkesčių. Santykis yra abipusis kelias, todėl tokiu atveju man tenka susidoroti su savo jausmais.

Kitą kartą pas savo terapeutą, seną, gerą arba naują, atkreipkite dėmesį kas vyksta pas jus viduje, kokios kyla emocijos. Paklauskite savęs – kodėl? Nes tai yra be galo svarbu jūsų gijimui.

Bendraudami su bet kokios pakraipos terapeutu (šiuo žodžiu apibendrinu visus anksčiau minėtus ir tuos kurių nepaminėjau) prisiminkite, kad rekomendacijos ir atsiliepimai nėra pats svarbiausias dalykas.

Nuotrauka Dovilė Jakštaitė