“Tiesiog” apie nervų sistemą.

Anatominis-fiziologinis post’as. 

Jei sekate mano įrašus jau tikrai esate įsiminė jog nervų sistemos balansas yra labai svarbus mūsų gerai savijautai. O žodžiai alfa simpatinė nervų sistema skamba kaip keiksmažodis, nes, nu, stresas. Tai kas ir kaip ten pas mus vyksta ir ko tą nervų sistema yra tokia svarbi.

Supaprastintai žmogų galima aprašyti kaip medžiagų apykaitos, nervų sistemos ir aplinkos sąveiką. 

Tai kaip mes funkcijonojame ir kokia yra mūsų struktūra (išvaizda), kas ten pas mus gaminasi (fermentai, imuniniai elementai, krešumo faktoriai ir t.t), kokios ląstelės dauginasi ir kurios miršta yra medžiagų apykaitą, valdoma hormonais. Mes visi gimstame su tam tikru medžiagų apykaitos polinkiu (valgau ir nestorėju bei storėju nuo oro, būtų du grubūs pavyzdžiai).

Tačiau mes puikiai žinome, kad tai kas vyksta pas mus streso metu ir ramybėje yra skirtingas medžiagų apykaitos funkcionavimas. Ir kažkas turi pranešti mūsų hormonams kas su mumis vyksta. Tai daro autonominė nervų sistema.

Autonominė nervų sistema jungia mūsų medžiagų apykaita su išoriniais veiksniais bei su mūsų aukštesniais nervų sistemos centrais (ten kur mes sąmoningai apdorojame informaciją, bet taip pat ir su emocinėmis smegenimis – limbine sistema, bei su prisiminimais – hipokampu). Tai reiškia, kad autonominė nervų sistema stebi kas vyksta išorėje – ar mūsų nepuola meška. Stebi kas vyksta mūsų viduje – ar mūsų poreikiai yra patenkinti, ar nekrenta energijos lygiai, ar cukraus kiekis kraujyje pakankamas, bet taip pat turi sąveika su mūsų vidiniais poreikiai (melės, pripažinimo, palaikymo, ribų ir t.t.). Todėl stresas, kaip išorinis, taip ir kylantis mūsų viduje turi įtakos mūsų funkcionavimui.

Autonominė nervų sistema valdo mūsų nevalingas funkcijas (kvėpavimas, spaudimas, virškinimas, prakaitavimas ir t.t.) bei taip pat reguliuoja hormonų aktyvumus. Dar karta, ji pritaiko hormonų ir medžiagų apykaitos veikla prie poreikio. Pvz kad streso metu išsikirtų kortizolis. 

Skiriame kelias autonominės nervų sistemos dalys. 

Para simpatinė nervų sistema yra poilsio nervų sistema. Kaip sakė mano dėstytojas LSMU – sofos nervų sistema. Pavalgiau, atsiguliau, ilsiuosi, virškinu, snaudziu, miegu. Kitaip tariant tai yra ir atsistatymo nervų sistema. Jos anatominis vienetas yra nervas klajoklis. Parasimpatinis žmogus yra ramaus būdo, kuklus, drovus, dažnai savimi nepasitikintis (tačiau tai nereiškia kad bus neaktyvus ir nesireiškiantis). Turintis gerą apetitą, ir gerai išvystitą skonį bei uoslę. Intravertiškas žmogus, kuris pasikrauna vienatvėje. Kūdikystėje ir vaikystėje yra labai ramus ir net patogus vaikas, kuris daug miega ir “kur paliksi ten ir rasi”.

Kita autonominės nervų sistemos dalis yra alfa simpatinė nervų sistema. Tai yra streso nervų sistema, kuri nuolatos stebi aplinka, palaiko mūsų budravimą ir jungia alarmą, kai jaučia stresą ir gresmę. Jos vieta yra mėlynoji dėmė mūsų smegenyse. Alfa simpatinė nervų sistema skatina mus adaptuotis ir prisitaikyti, kad išgyventi. Ji eikvoja mūsų energija. Žmogus kuriam vyrauja šį autonominės nervų sistemos dalys gali turėti sutrikusį miegą (nes kur čia miegosi, kai tave gali meška suvalgyti). Turės šaltas rankas ir pedas (ne kai tave vejasi meška, tau svarbu kaip dirba didieji raumenys ir smegenys ir širdis, o ne pirštai, nes kryžiuku nesiuvinėsi tuo metu). Gali turėti virškinimo sutrikimų (nes vėlgi kai bėgi nuo meškos vakarienės neplanuoji), turėti sutrikusia lytinę funkciją (nes kai bėgi nuo meškos negalvoji ar pavyks pasidauginti). Taip pat kils kraujospūdis. Žmogus kuriam vyrauja alfa bus įsitempęs, nerimastingas, apgalvotas, gali būti dvejojantis arba siekiantis pačio geriausio sprendimo, pastoviai pasiruošęs gynybai. Turės išsiplėtusius vyzdžius. Kūdikystėje bus neramus, mažai miegos, verks.

Trečia dalys autonominės nervų sistemos yra beta simpatinė nervų sistema. Ji yra ne vieta smegenyse ir ne nervas, bet adrenalino receptoriai. Tai yra veiksmo nervų sistema. Kai mes mobilizuojames ir padarom. Betasimpatikas bus aktyvus, judrus, greitas, greitakalbis, daug gestikuliuojantis, dažnai su plačiais judesiais. Jis taip pat gali turėti šokinėjantį kraujospūdį, aukšta pulsą, naktinius prabudimus. Kūdikystėje bus pilnas energijos, nakti daug vartisis ir stumsis.

Atpažįstate pas save požymius visų trijų dalių. Tai yra normalu. Visos trys nervų sistemos dalys veikia pas mus ir turi įtakos mūsų savijautai. Mes ilsimes, mes jaučiame stresą, mes kažką su tuo stresu padarome ir grįžtame toliau ilsėtis ir atsistatyti po streso.

Problema įvyksta kai mes užsisukame vienoje dalyje. Dažniausiai be abejo alfos. Tačiau kuo ilgaiu pas mus veikia alfa, tuo brutaliau vėliau pasireikš beta. Jei ilgalaiką kaupiate emocijas, vėliau tikėtina kad pratrūksite, trenksite durimis ar apstaugsite tą žmogų kuris įdėjo į jūsų prikauptą įtampą paskutinį ląšą. Po tokio įtampos išleidimo neišvengiamai ateis parasimpatinės nervų sistemos laikas ir jūs jausite didelį nuovargį ir jėgų trūkumą, būsite paguldyti ilsėtis ir atsistatinėti. 

Kuo ilgiau veikia alfa tuo didesnė tikimybė kad didės ne tik beta, bet ir para. O tai taip pat nėra gerai. Nes kaip žinia, turi būti balansas. Jei para pasidarys per aktyvį didės su tuo susijusiu ligų riziką, pvz cukrinio diabeto. Todėl esant ilgalaikiam stresui sprendimas būtų ne klajoklio nervo aktyvacija, bet alfa simpatinės nervų sistemos aktyvumo mažinimas.

Meditacijos, kvėpavimas, mindfulness, kas veikia jums. 

Beje, kvėpavimas yra tiesiausias kelias į nervų sistema. Įdomu, kad parasimpatinė nervų sistemą aktyvuojantis kvėpavimas (ilginant iškvėpimą) tinka ne visiems. Žmonės kurie turi para aktyvia dėl aktyvios alfos gali turėti visiškai atvirkštinį efektą ir vietoje nusiraminę gali sukelti sau spaudimą. Mūsų kūnas yra be galo nuostabus. Ir viskas yra labai individualu.

Taip pat nervų sistema galima veikti vaistiniais augalais ir papildais – štai čia kuriais jau rašiau, kai rašiau apie nerimą.

Gimstame su skirtingu nervų sistemos funkcionavimu. Labai svarbu save pažinti ir suprasti. Kai žinome kaip veikia mūsų nervų sistema lengviau rasti būdus “dirbti su savimi”. Ir, kaip rašiau pradžioje, būtent nervų sistema pritaiko mūsų medžiagų apykaitą tam kas vyksta šiuo metu mūsų gyvenime.

Kaip penktadieniui, tai daug prirašiau. Išleidau visą savo betą. Einu valgyti ir gulėti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: