Įvairiais duomenimis maždaug 3 iš 5 žmonių turi įvairiai išreikštą plokščiapėdystę. Galbūt kai kam tai gera priežastis atsikratyti karo prievolės. Bet visiems be išimties tai problema, kuri sukelia daug skausmo ir gali pasibaigti invalidumu. Posakis, kad kaklo sveikata prasideda nuo pėdų rodo tik labai mažą problemos dalelę.

Sveika pėda – tai idealus atramos ir judėjimo „instrumentas“. Tai konstrukcija, kuri ėjimo metu paskirsto svorį, amortizuoja kiekvieno žingsnio metu. Aišku, kad pažeista pėda šių funkcijų pilnai neatlieka. Tai paprasta mechanika – pėda pakrypsta ir visas organizmas bando prisitaikyti.
Taip atsiranda papildoma apkrova keliams, klubams, dėl ko jie susidėvi. Pakrypsta stuburas. Net ir nedidelis stuburo pakrypimas pasibaigs tarpslankstelinių diskų išvaržomis, radikulitu, kraujotakos sutrikimais vidaus organuose. Galvos skausmų, taip pat ir kojų venų varikozės priežastimi gali būti juosmens-kryžmens slankstelių dislokacijos. Ir tai neužsiminant apie pačios pėdos deformacijas („kauliukas“, pirštų pakrypimai).
Plokščiapėdystė gali būti įgimta. Bet tai nėra vaikiška liga. Plokščiapėdystė gali vystytis įvairiais gyvenimo etapais. Tarp kitų priežasčių – statinė įtampa (kai žmogus daug laiko praleidžia ant kojų, stovint) ir traumos (nebūtinai ūmios, bet lėtinis traumavimas, pvz. nepatogi avalynė). Taip pat įtakos turi antsvoris ir nepakankamai stiprus pėdų sausgyslės ir raumenys. Pažengusi plokščiapėdystė yra nepataisoma. Tokiais atvejais, kad neatsirastų komplikacijų, reikalinga pastovi korekcija. Tačiau pačioje ligos pradžioje, kol audiniai dar neprarado elastingumo, galima tikėtis pilnai pasveikti.