Maži dalykai svarbūs ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir mūsų sveikatai. Aš visada stengiuosi parodyti organizmą kaip visumą, tačiau gyvenimas susideda iš smulkmenų. Kartais, praleidus smulkmeną, prasideda katastrofa (kaip aš čia stipriai). (:
Mažas dalykas – nukritau ant minkštos vietos, negerai suleido injekciją, ilgai sėdėjau ant šalto paviršiaus, po bėgiojimo kiek tempia koją (bet tik šiek tiek)… o dabar panašu, kad radikulitas, turbūt osteochondrozė. Palaukit, ne taip greitai.
Kriaušinis raumuo yra vienas iš mūsų sėdmens raumenų, kuris atsakingas už kojos sukimą į išorę. Šis nedidelis raumuo yra svarbus ir tuo, kad šalia jo (galima pasakyti, beveik,per jį) praeina sėdimasis nervas. Taigi, esant raumens pažeidimui, uždegimui, spazmui ar fibrozei, užspaudžiamas labai didelis nervas, kuris įnervuoja iš esmės visą koją. Atsiranda išalgijos požymiai – skausmas, tirpimas iki šlubavimas.

Dažniausios priežastys yra neteisinga kūno padėtis sportuojant, sėdėjimas vienoje pozoje, traumos, peršalimas, taip pat kai kurios mažojo dubens ligos. Ilgainiui negydant simptomai progresuos ir skausmas iš sėdmenų plis. Mūsų kūnas bando prisitaikyti prie skausmo, surasti balansą, kuris kompensuotų šį nepatogumą. Todėl neatkreipus dėmesį į šią problemą, krypsta laikyseną su visom pasekmėm. Bloga laikysena – nugaros skaumai – osteochondrozė – vidaus organų padėties kitimai ir funkcijos sutrikimai.
Kriaušinio raumens sindromas geriausiai gydomas rankomis bei fizioterapija. Taip pasiekiamas ilgalaikis pagerėjimas, ko neįmanoma pasiekti vaistais.
Dažnai radus sėdmens skausmus, vietinius ar plintančius į koją, įtariama osteochondrozė, radikulopatija, netgi išvarža. Tačiau atlikus rentgeną, pakitimų nerandama, arba po chirurginio gydymo skausmai išlieka. Nepamirškim seno posakio „Dievas smulkmenose“.