Praeitą savaitę skaičiau paskaitą apie infekcinių ligų prevenciją. Šiuo metu poliklinikoje pastebimai daugėja sergančių infekcinėmis ligomis. Taigi, nusprendžiau pasidalinti su Jumis paprastais stipraus imuniteto receptais.

Tam, kad išvengti ligos, reikia pirmiausiai ją suprasti.

Bet kuris peršalimas yra infekcinė liga. Šaltis gali dar labiau nusilpninti jau ir taip kompromentuotą organizmą, bet savaime ligos nesukels. Todėl bet kurį kartą atsiradus slogai ar gerklės skausmui, reikia suprasti, kad Jūsų imunitetas nusilpo, ir susidarė sąlygos infekcijai.

Kaip galima užsikrėsti? Yra keturi keliai:

1. Oro – lašinis kelias (taip plinta respiratorinės infekcijos, kaip pvz. gripo virusas);
2. Fekalinis – oralinis kelias (per nešvarias rankas, vandenį, netinkamai apdorotą maistą – rotovirusas, hepatito A virusas);
3. Transmisinis kelias (perduoda kraują siurbiantys vabzdžiai – erkinis encefalitas, Laimo liga);
4. Kontaktinis kelias (per odą ir kūno skysčius – hepatito A ir B virusas, pasiūtligė, grybelis).

Kodėl mes užsikrečiame?

Tam yra rizikos veiksnių: per mažai miegu, užkraunu sau per daug reikalų; per daug
/ per mažai sportuoju; neturiu gerų mitybos įpročių; rūkau, vartoju alkoholį; turėjau operacijų, sergu lėtine liga; naudoju steroidus, imunitetą slopinančius vaistus, antibiotikus, priešvėžinius vaistus.

Daugumos šių veiksnių galima išvengti. Taigi, kaip stiprinti imuniteta?

1. Sveika mityba. Ką tai vis dėlto reiškia? Viename paskutinių Lietuvos internistų draugijos leidinių radau beveik pro-vegetarinį straipsnį. Jame neskatinama tapti vegetarais, bet teigiama, kad gyvulinės kilmės produktai, tinkamai suderinus mitybos planą, nėra reikalingi. Tiesa, aš tikrai nesiūlyčiau visiškai pereiti ant daržovių nėščioms ir vaikams. Taip pat, pakankamai sunku nusipirkti vaisių ir daržovių, kurie būtų neapdoroti pesticidais, herbicidais ir pan. Mėsoje yra gausu baltymų, vitamino B, mineralų, karnitino. Tačiau nemažiau cholesterolio, sočiųjų riebalų ir gali būti prisikaupę pesticidų. Apdorojant mėsą susidaro karcinogenų ir medžiagų, skatinančių širdies ir kraujagyslių ligas. Beje, yra tyrimų, kurie rodo, kad apdorojant mėsą (raudoną ir baltą) mes sunaikiname žmogui patogeniškas bakterijas, tačiau žūstamos jos išskiria egzotoksinus, kurie nesuyra net ilgai verdant/kepant. Šie toksinai patenka į žmogaus kraujotaką ir sukelia kraujagyslių sienelių uždegimą, kuris veda prie aterosklerozinių plokštelių formavimosi. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja valgyti raudoną mėsą nedažniau 2 kartų per savaitę, žmonėms, kurie neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Apie vaisių ir daržovių būtinumą, manau, daug sakyti nereikia. Be abėjo, būtina prisiminti vartoti pakankamai vandens. Taip pat mažinti cukraus vartojimą. Ir visada visada pasirinkti tikrą maistą vietoje pusfabrikačių.
2. Miego higiena. Tai turbūt vienas iš sunkiausių iššukių, bei vienas labiausiai nepaisomų dalykų. Šiais laikais tapo madinga neišsimiegoti. Tačiau mes net nesuvokiame, kokia žalą darome sau. Visi žino apie mitybą, sportą. Bet neišsimiegojimas, neturėjimas režimo… „kas čia tokio?“, „visi taip gyvena“. Labai trumpai apie kortizolį. Kortizolis yra mūsų taip vadinamas streso hormonas. Jį sintezuoja antinkščiai. Iš tikrųjų, kortizolis turi daug poveikių organizme: centrinei nervų sistemai, kraujo lastelėms, gliukozės metabolizmui, kepenims, inkstams, širdies ir kraujagyslių sistemai. Centrinėje nervų sistemoje jis sukelia ramaus budravimo būklę. Taigi (kadangi mūsų kūnas vis dėlto yra protingas) kortizolio kiekis kraujyje pakyla rytinėmis valandomis ir sumažėja vakarais – turi cirkadinį ritmą. Laiku nenuėjus miegoti mes sulaukiame kortizolio lygio padidėjimo, kuris neliadžia mums užmigti, sukelia naktinius prabudimus. Ilgainiui antinkščių galimybės gaminti kortizolį išsenka ir mes gauname lėtinio nuovargio sindromą. Kaip teisingai miegoti? Pasistenkite eiti miegoti tuo pačiu metu kasdien. Bet tai turėtų būti laikas iki 11val. vakaro. Prieš miegą reiktų gerai išvedinti kambarį. Bėje, keltis taip pat reiktų tuo pačiu metu.
3. Judėjimas. Ar dar yra žmonių, kurie mano jog sportuoti neverta? Manau, kad tarp mano skaitytojų tokių tikrai nėra. Kad reikia judėti kartoju, turbūt, kiekviename straipsnyje. Tiesiog pasirinkite sau tinkantį būdą didinti fizinį aktyvumą ir pirmyn!
4. Imunitetą stiprinančių preparatų naudojimas. Ženšenis yra adaptogenas. Adaptogenai moduliuoja imuninės, endokrininės, nervų sistemos atsaką į stresinius faktorius. Jie reguliuoja organizmo funkcijas ir padeda palaikyti homeostazę (balansą). Ežiuolės ekstraktas pasižymi priešvirusiniu, priešbakteriniu, priešuždegiminiu poveikiu. Taip pat jis yra puikus antioksidantas. Greipfruto sėklų ekstraktas. Teigiamai yra įvertintas jo antimikrobinis aktyvumas prieš dažniausiai kvėpavimo ligas sukėliančias bakterijas Streptococcus sp., virškinamojo trakto ligų sukelėjus Escherichia coli, Helycobacter pylori, Salmonella enteritidis, taip pat Staphylococcus aureus ir kt. bakterijas. Ekstraktas neigiamai veikia grybelį Candida maltosa. Stebėtas priešvirusinis poveikis Herpes simplex, Influenza A2. Ekstraktas pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu, antialerginiu poveikiu. Imbiero šaknys pasižymi priešuždegiminiu poveikiu: slopina lipoksigenazę, COX – 2. Pasižymi priešvirusiniu, antibakteriniu  poveikiu.

Ir paskutinis, bet labai svarbus patarimas. Ką daryti, jei vis dėlto susirgote?

Išsigulėti. Vartoti daug skysčių. Nepulti mažinti subfebrilios (iki 38,5C) temperatūros. Nepulti gerti nuo praeito karto ar vaikų likusių antibiotikų. Pradėti gydymą nuo fitoterapijos. Kreiptis į gydytoją.

Paparastos peršalimo ligos prasideda nuo viruso. Bakterijos prisideda, tik kai organizmas yra nepajėgus susidoroti su infekcija. Kaip žinia, antibiotikai veikia tik bakterijas, o virusams įtakos nedaro. Taip pat antibiotikas neatskiria „kur Jums skauda“, ir veika visas organizmo bakterijas vienodai, nepriklausomai ar jos geros, ar sukėlė ligą. Taigi, antibiotikas silpnina imunitetą ir vartoti jį reikia tik gydytojui Jus ištyrus ir paskyrus. Bėje, bronchitas yra virusinė liga, ir kosėti sergant bronchitu galima iki 1 mėn. Tačiau antibiotikas šiuo atvėju naudingas nebus.

Taigi, šiuo straipsniu norėjau ne tik suteikti informacijos apie infekcinių ligų prevenciją, bet ir pakviesti visus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.

Mūsų sveikata mūsų rankuose.