Laikas išsimiegoti.

11216266_10153709476204182_7540248028810488650_nDienos trumpos, naktys ilgos. Taigi pats laikas išsimiegoti. Ne? Labai daug darbų? Reikia dar panaršyti internete?

Poliklinikos darbas prasideda 7val. ryto.  O vyras  kas savaitę „pulls allnighter“. Per XX amžių vidutinė miego trukmė sumažėjo apie 2 val. Jei amžiaus pradžioje žmonės miegojo 8-8,5val, tai dabar miegui skiria vos 6 val. Ir tai skaitoma normalia elgsena. Jau kažkiek rašiau apie migo higieną, tačiau dar tuomet pagalvojau, kad reikia atskiro straipsnio šia tema.

Suaugusiam žmogui vidutiniškai reikia 7-9 val. miego per naktį (lenkite šį skaičių į didesnę pusę). Kasnakt kai Jūs neišmiegate reikiamų valandų organizme susidaro deficitas, kurį reikia papildyti. Tai yra Jūs skolinatės iš savęs miego valandas ir skolą reikės grąžinti.

Taigi šį kartą noriu pašnekėti, kaip neišsimiegojimas padaro Jus storais, mažiną darbo kokybę, slopiną Jūsų imunitetą ir veda prie diabeto.

Pradekime nuo akivaizdaus – mažina darbo kokybę. Kiekvienas pastebi,pre-frontal-cortex-for-trading-2ndskiesforex
kaip sunku būna dirbti po bemiegės nakties. Tai miego trūkumas taip trikdo mūsų kognityvines (pažintines) funkcijas, kurios yra mūsų loginio mąstymo bei sudėtingu užduočių vykdymo pagrindas. Tyrimai rodo, kad bemiegėms naktims labiausiai jautri smegenų sritis yra prefrontalinė žievė, tai yra regionas atsakingas už kognityvinės funkcijas. Miego netekimas veda prie klaidų darbe (reikia paminėti ir už vairo). Viena iš kosminio erdvėlaivio Challenger sprogimo priežasčių ekspertai nurodo žmonių atsakingų už kritinių užduočių sprendimą labai stiprų neišsimiegojimą. Ta pati situacija ir su naftos tanklaivio Exxon Valdez avarija.

Šnekant apie imunitetą, reikia vėl grįžti prie praeitame straipsnyje minėto hormono kortizolio. Kaip buvo sakyta, tai yra mūsų streso hormonas, kuris taip pat atsakingas už būdravimą. Tačiau tai tik maža dalis jo funkcijų. Dar vieną jų – limfocitų kiekio mažinimas kraujyje. Limfocitai yra ląstelės, atsakingos už mūsų gynyba prieš infekcijas, ypač virusines. Taigi esant padidėjusiam kortizolio kiekiui kraujyje, mažėja limfocitų kiekis, vyksta imuninės sistemos disreguliacija. Tokiu būdu organizmo gynybinė funkcija silpsta. Daugiau apie kortizolį ir miegą čia.

sleepwhenyouredeadDiabetas ir nutukimas jau skamba kaip keiksmažodžiai, šios problemos plinta epidemijos mąstais. Abi dvi problemos yra didelė našta kaip sergančiam, taip ir aplinkiniams. Problemos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir turi daug sunkių komplikacijų, nes dėl jų kenčia širdies ir kraujagyslių sistema (didėja koronarinės širdies ligos rizika), nervų sistema (periferinės neuropatijos), akys bei inkstai.

Taigi kaip miegas, o tiksliau jo stoka gali sukelti tokias baisiai pasekmes?

Daugiausiai gliukozės mūsų kūne sunaudoja smegenys. Iš tikrųjų vienintelis smegenų mitybos šaltinis yra kraujo cukrus, kitų medžiagų energijos gamybai smegenys panaudoti nemoka. Taigi naktį, „bado“ metu įsijungia tam tikri mechanizmai, kurie didina audinių rezistentiškumą insulinui, tai yra organai nebesugeba panaudoti cukraus ir jo koncentracija kraujyje auga. Šiuose mechanizmuose betarpiškai dalyvauja tas pats kortizolis, taip pat ir augimo hormonas. Per mažas miego kiekis, taip pat kaip ir nekokybiškas miegas sukelia gliukozės reguliacijos disbalansą, didina audinių rezistentiškumą insulinui, kaip rodo moksliniai tyrimai. Ir jeigu po vienos bemiegės nakties šie pokyčiai grįžta į normą, tai lėtinis miego nepakankamumas tik blogina situaciją.

beauty_sleep1

Organizmas yra sutvertas taip, kad miegant energijai gauti ardyti riebaus, taip smegenys gauna pastovų energijos šaltinį. Bet tai tik, kai mes išmiegame pakankamai. Tačiau, kai miego trukmė sumažėja ši funkcija nyksta. Tokiu būdu naktimis atsiranda gliukozės svyravimo epizodai. Dėl sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje mes prabundame. Tokie prabudimai tik dar labiau pablogina riebalinio audinio ardymą ir užsiveda užburtas ratas.

Taip pat mūsų riebalų yra gaminamas hormonas leptinas – „gero gyvenimo“ hormonas. Kai mes gauname pakankamai mitybos (o ypač tai liečia smegenis), riebalai gamina šį hormoną, kaip signalą – viskas gerai, maisto pakanka – tuomet mes nenorime valgyti. Tačiau per mažas miego kiekis mažina leptino gamybą. Taigi mes jaučiame alkį, ypatingai didėja potraukis paprastiems angliavandeniams, t.y. duonai, saldumynams, makaronams.

Kitas svarbus hormonas grelinas, kurio kiekis neišsimiegant didėja. Tai skrandyje gaminamas hormonas, kuris atsakingas už alkio pojūtį. Jam padidėjus, didėja vartojamo maisto kiekis, didėja svoris. O kaip žinia, antsvoris, juolab nutukimas, didina diabeto riziką.

20494987171_f07315bd46

Ir dar labai verta paminėti, kad moteriški hormonai – liuteinizuojantis bei folikulus stimuliuojantis hormonai taip pat pasižymi cirkadiniu ritmu, ir gaminami miego metu.

Mylėkime save labiau ir pagaliau išsimiegokime!

1 mintis apie “Laikas išsimiegoti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: