(apie karantiną ir kūrybiškumo hormoną)

Jei šiandien atsisėdote gerti penktos valandos arbatos ir pradėjo save barti mintyse, kad tikrai per tą karantiną galima buvo padaryti daugiau, išmokti daugiau, sportuoti daugiau, tvarkytis geriau… Juk tiek galimybių, tiek visko on-line. Jei atsakymas yra taip – nesate vieniši.

Draugiškas priminimas. Karantinas ne atostogos. Tik ne ta prasme kad darbas. Karantinas yra stresas. Taip, ir vėl. Esame neįprastoje situacijoje ir smegenys bei visas likęs kūnas bando rasti tame prasmę. O prasmės paieškos, kaip ir stresas reikalauja energijos. Taigi jei jaučiate jog nedirbate, bet energijos mažiau, neapsigaukite – jūs tikrai dirbate, tik ne visada sąmoningai.

Pastebėjau pagal save ir draugus, o vėliau radau ir straipsnį apie tai jog žmonės per karantiną daugiau sapnuoja. Ką tai reiškia? Kuo daugiau sapnuojate – tuo daugiau dirbate. Mūsų alfa simpatinė (streso) nervų sistemą aktyvuoja hormona TRH. TRH yra vienas neuroplastiškumo, kūrybiškumo ir smegenų aktyvumo hormonų. Nervų sistema streso metu jį aktyvuoja kad šis padėtų mums rasti kūrybišką situacijos sprendimą. TRH antroje nakties pusėje dalyvauja informacijos konstektualizavime per sapnus. Paprastai tariant padeda mums suvokti savo situacija naktį, kol miegame. Kai kurie žmonės sapnuoja taip intensyviai, kad ryte nebeturi jėgų (nes TRH yra hormonas kuris gali išnaudoti mūsų energijos atsargas). Žmonėms kurie turi polinkį į skydliaukės sutrikimus šis TRH efektas gali pasireikšti stipriau, nes TRH dalyvauja skydliaukės aktyvavime.
TRH nera piktadaris. Jis iš tiesų padaro mąstyseną lankstesne ir padeda rasti geriausią sprendimą. Bet kai jo pasidaro per daug mes galim patirti nerimą ir minčių sūkurius – o kas bus jei bus, ir jei bus tai kas bus.

Ką daryti?
▪️Pirmiausiai, jei turite skydliaukės sutrikimus ir dabar pradėjote jausti dažnus širdies plakimus, paūmėjo nerimas ir pradėjote ryškiai sapnuoti, pagalvokite ar nereikia peržiūrėti jūsų gydymą.
▪️Antras dalykas. Sąmoningas susikaupimas (arba meditacija). Raskite 10 minučių. Atsisėskite. Nusistatykite taimerį dešimčiai minučių. Užsimerkite. Stebėkite savo mintis. Nevertinkite jų. Tiesiog leiskite joms ateiti ir išeiti. Nebandykite jų visiškai atsikratyti ir negalvoti. Paklauskite savęs “Iš kur ateis mano sekantį mintys?”. Pažiūrėkite kas atsitiks. Kadangi iš kur mintys ateina mes nežinome, paprastai tai kuriam laikui sustabdo minčių srautą.
▪️Kitas pratimas (kuris taip pat gali padėti užmigti). Pabandykime sugrįžti į kūną. Atsiseskite patogiai, užsimerkite. Pasakykite mintyse: aš suvokiu ką aš matau (taip užmerktom akim). Duokite sau laiko tikrai suvokti ką matote. NB. suvokti nereiškia įvertinti. Pakartokite dar tris kartus. Tada pereikite per dar du teiginius. Aš suvokiu ką aš girdžiu. Aš suvokiu ką aš jaučiu. Po keturis kartus su kiekvienu (jei neužmigsite per tą laiką).
Įdomu, kad vakar skaičiau Jungo esę iš 1960 metų. Ir jis tada numatė jog bus kūno suvokimo ir darbo su kūnu pakilimas. Nors osteopatai tą sakė dar anksčiau.
▪️Tinginiai gali naudoti sukatžolių tinktūrą arba arbatą. Taip pat gudobeles, levandas, valerioną, pasiflorą ir jų mišinius. Nes visos šios vaistažolės padeda slopinti TRH aktyvavimą per nervų sistemą. Taip pat jei vakare jaučiatės pavargę, bet užmigti sunku, sukasi mintys ir jaučiatės ažituoti pabandykite rytais naudoti eleuterokoko tinktūrą.

Tiesa, man labiausiai padeda sugrįžimas į kūna. Nors anksčiau man treniruotė buvo ne mažiau valandos, per karantiną išmokau nuolankumo. Neverčiu savęs, tiesiog 15-20min jogos kad pagerbti savo kūną.

Kas dar padeda? Kaip visados Kierkegaard. Iš jo išmokau kad kiekvienas žmogus natūraliai nori būti geriausia savo versija. Galima sakyti tai ir yra mūsų misija plačiąją prasme. O jau patys renkames kas yra ta geriausia savo versija. Bet savo tos geriausios versijos siekime mes atitrunkame nuo savęs realaus ir esamo (čia ir dabar). Toks disbalansas (į siekimą arba į buvimą čia ir dabar, abu kraštutinumai) sukelia kančią. Pagrindas yra balansas tarp šių dviejų dalykų.