Atsisėdau skaityti Rainer Maria Rilke eilėraščių. Neskaičiau jų seniai. Nors devinu jį nuo paauglystės. Po tiek metų visai kitos eilės papuola į akiratį arba į širdį. Skaičiau “Apreiškimas” (beje, neradau lietuviškai, jei kas turi įkelkite į komentarus). “Bet medis – tai tu”.

Per seminarus sakau kad vienas svarbiausių streso ir energijos praradimo šaltinių yra nežinoti savo misijos, to kas man svarbiausią, to už ką “verta mirti”.

Nes kai nežinome savo prioritetų, nežinome kas yra mūsų, viskas gali atrodyti svarbu, būsime blaškomi ir taškysimės energiją į visas puses kol mums visai neliks.
Kada būna sunku įvertinti ko mės norime, kas yra mūsų ir kas yra primesta. “Labai paprasta” – kai esame strese. Du aspektai:

Pirmas. Pervargau. Man tiesiog reikia pailsėti. Pasikartosiu eilinį kartą. Ar aš noriu valgyti? Ar aš noriu gerti? Ar aš noriu miegoti? Jei atsakymas į bent vieną klausimą yra taip – reikia pasirūpinti savo kūnu. Tada kai turėsite daugiau energijos matysite aiškiau savo prioritetus. Labai paprasta. Sustokime. Atsikvėpkime.
Antras. Kiekvienas mūsų patiriame psichologinį stresą. Taip čia įsiskaito ir artimųjų mirtis ir ligos. Bet tai nėra dažni reiškiniai (tikiuosi). Užtat kiekvienas mūsų turi savo pagrindinį streso vektorių (jei galima taip pasakyti), situacija kurį jam bus didžiausias stresas. Ir tokiose situacijose mes pradėsime jaustis “ne savimi”. Kokios tai situacijos.

  1. Konfliktai aplinkoje, nebūtinai su manimi.
  2. Rėmai į kuriuos save įstatau, nes nesugebu deleguoti darbo, savęs įvarimas į didelį tempą bet bandant siekti tobulumo. (N.B. arba kiekis arba kokybė)
  3. Kai mane atstumia (net jei man tik taip atrodo).
  4. Skubėjimas, ūmios situacijos, kai reikia greitų sprendimų.
  5. Laiko sau nebuvimas, kai reikia daug bendrauti su kitais.
  6. Sugalvojau daug gražių planų ir idėjų, o dabar juos reikia vykdyti, atėjo deadlinas (net ir malonumų prasmė, persisotinimasis).
  7. Kai padedu kitiems, o jie nedėkingi, arba dar ir supyksta, kad lendu ne į savo reikalus.
  8. Kai daug pasiekiau ir padariau bet nieks nesusižavėjo.
  9. Nepažįstamos situacijos, kai jaučiu kad kontrolė ne mano rankose, bet kažko kito.

Bet kuri šių situacijų reiklaus energijos, be abejo. Bet bus tą vienintelė kurį ištrauks žemė iš po kojų, sukels savęs praradimo jausmą. Pabandykite save pastebėti ir šias situacijas pasimatuoti. Pvz. nors man nepatinka skubėti, mano dominanta yra visai nesusijusi su tempu. Kada jus jaučiatės ne savo batuose?
Taigi skaičiau “Apreiškimą” ir man staiga viduje susideliojo pojūčiai su mintimis. Tai apie ką šnekama jau seniai. Biblija. Budizmas. Henri Bergson. Rainer Maria Rilke.
Hannah Arendt rašė kad kiekvienas gimęs žmogus turi savyje didžiausią potencialą (Dievo kibirkštis, jei norite) pakeisti pasaulį į gerą. Kiekvienas naujas gimimas (kad ir mūsų gimimas iš naujo kasryt) yra didžiulis potencialas gėriui ir grožiui. Tik tas potencialas yra skirtingas kiekviename, ne pagal savo galingumą, bet pagal tai ką mes galime padaryti. Jėzus turėjo 12 apaštalų, ir jie buvo skirtingi. Vakar beskaitant Rilke labai susijaudinau.
“ Aš – tai diena, rasos – tai aš,
Bet medis – tai tu”.

Ir pabaigai. Šnekant apie savą misiją, apie tai dėl ko verta mirti. Pamąstykite, ar netyčia nesatė obelys kuri nori būti apelsinmedžiu, arba apelsinmedis kuris nori būti ąžuolu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s