Šiandien ryte atsibudau laiminga. Dėl vienos paprastos priežasties. Aš išsimiegojau. Šiuos žodžius rašau vienuoliktą valandą dar su pižama lovoje. Ir galiu išbūti lovoje iki kokios trečios. Tada visgi reiks į dušą ir pasiruošti skaityti pranešimą Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija – LJAA konferencijoje apie… Perdegimą.

Iš tikrųjų laimei reikia labai nedaug. Išsimiegoti. Išgerti kavos puodelį. Paglostyti katę. Pastebėti, jog esi pasiruošusi pranešimui.

Klausimas yra dėmesio.

Dėmesys yra energija. Ir šios energijos mes turim ribotą kiekį. Analogiškai su operatyviaja atmintimi kompiuteryje, tik ženkliai mažiau. Mūsų smegenys vienu metu gali pakelti tik tam tikrą informacijos kiekį. Todėl kur mes nukreipiame savo dėmesį yra ypatingai svarbu. Mūsų sąmonė yra chaotiška. Jei jos nevaldome mintys, kaip sakė mano chemijos mokytoja, šokinėja it blusos. Ir, kadangi mūsų kūnui pirmiausiai rūpi išgyventi ir patenkinti savo poreikius, mintys krypsta į mus neraminančius dalykus. Kyla nerimas, liūdesys, nepasitenkinimas.

Kaip rašo Timothy Gallwey – mes leidžiame protui judėti tokių pačiu beprotišku greičiu, kaip šiuolaikinis gyvenimas… duodame sutikimą reaguoti į išorinius dirgiklius.

Į kurios dirgiklius reaguoti? Kur kreipiame savo dėmesį?

Atkreipkime dėmesį į savo dėmesį.

Jei visą savo dėmesio energiją išeikvosime skaitymui apie kovidą, neliks dėmesio energijos pastebėti kad šiandien tarp pilkų debesų pasimatė giedro dangaus. Bet tai ne viskas. Ko daugiau dėmesio kreipiame į kažkurį nors dalyką, tuo daugiau dėmesį į jį kreipiame. Tai yra mūsų smegenys išmoksta jog tai yra svarbu ir tai reikia pastebėti. Tai jei daug skaitome apie JAV rinkimus, tai smegenys pastoviai kreips į juos dėmesį. Ar tikrai jie verti tiek konkrečiai mano dėmesio…

Klausimas visiems (paskolintas iš instagram.com/onereason.uk): Koks vienas dalykas dėl kurio šiandien esate laimingi?

P.s. naudoju kadrą iš filmo Give Me Liberty. Apie dėmesio nukreipimą į meilę chaoso pilname pasaulyje.