Paprastai dirbdama poliklinikoje manualinių technikų nenaudoju. Priežastys įvairios. Dažniausia, be abejo, yra laiko stoka (kaip žinia, procedūra paprastai užtrunka apie valandą). Taip pat ateinantis pas mane poliklinikoje pacientas tikisi visai kito. O lėtinėms problemoms spręsti reikalinga ne viena procedūra.

Bet šį kartą ryžausi, ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Klinikinis atvejis. Pacientė kreipėsi dėl nuo vakar vakaro atsiradusio stipraus dešiniojo peties skausmo, negalėjo atitraukti peties daugiau 45 laipsnių. Ūmios traumos nebuvo, visą vakarą dirbo prie kompiuterio, taip pat dieną pridavė kraujo donorystei. Taigi, nuo simptomų atsiradimo praėjo apie parą. Palpuojant petį trigerinių taškų nebuvo.

Užtrukau 5 minutės. Kol aiškinausi anamnezę, paėmiau pacientę už rankos. Kol pabaigė pasakoti, viskas jau buvo padaryta. Pacientė be abejo nustebo, nes iš šeimos gydytojo tikėjosi nukreipimo pas traumatologą ar reabilitologą. O gavo pilną pasveikimą. Skausmas sumažėjo 70%, judesių amplitudė atsistatė. Po keturių dienų paskyriau ateiti kontrolei. Problema buvo išspręsta.

Kodėl toks greitas efektas naudojant tik vietinį gydymą (juk paprastai balansuoju visą kūną)? Viskas paprasta. Problema buvo mažiau nei 24 valandų senumo. Disfunkcija dar nespėjo susiformuoti pilnai ir už rankos ribų neišplito.

Iš tikrųjų, dar nerašiau apie peties skausmus. Priežasčių gali būti labai daug (visai nenuostabu).

Bet aptarkime šį atvejį.

Smulkmena. Dilbis turi du kaulus – stipinkaulis ir alkūnkaulis. Tarp jų yra du sąnariukai, kurie leidžia stipinkauliui judėti alkūnkaulio atžvilgiu ir tuo pačiu didina rankos funkcionalumą. Taip pat šiuos kaulus jungia membrana (tarpkaulinė dilbio plėvė). Ši membrana įsitempia dilbį atgręžiant ir atsipalaiduoja nugręžiant. Taip pat atlieka atramos funkciją, prie jos jungiasi raumenys.

Būtent atpalaidavus šią struktūrą šiuo atveju gavau greitą teigiamą efektą. Vėliau baigiau darbą peties struktūrų atpalaidavimu.

Tarpkaulinės dilbio plėvės įtampos sukelia stipinkaulio disfunkciją. Prie stipinkaulio jungiasi dvigalvis žasto raumuo. Šis raumuo prasideda nuo mentės, eina per peties sąnario kapsulę. Apart dilbio lenkimo, šis raumuo padeda deltiniam raumeniui peties atitraukime iki 90 laipsnių.

Įsitempus dilbio tarpkaulinei plėvei (dėl ilgo darbo prie kompiuterio bei dūrio į veną), pasikeitė stipinkaulio padėtis, tai sukėlė bicepso įtampą, kuri savo ruožtu pakenkė peties sąnariui ir nebegalėjo padėti deltiniam raumeniui atitraukti peties. Keliant ranką į šoną atsirasdavo stiprus skausmas priekiniame žasto paviršiuje.

Štai tik vienas pavyzdys peties sąnario skausmų priežasties.

Citata iš “Žmogau judėjimo anatomijos” (R. Stropus, A. Ratkevičius, E. Monastyrekienė) –

“Prisitvirtinę prie peties komplekso, griaučių paviršiniai galūniniai nugaros ir galūniniai krūtinės raumenys kartu su krūtinės lanko raumenimis, sudaro darniai funkcionuojančio peties ir visos rankos judesių sistemos aktyvųjį komponentą”.

Gerai supratus šį teiginį tampa aišku –

tinkamas raumenų, fascijų, raiščių ir kitų struktūrų balansas yra svarbus tokiems kasdieniams veiksmams kaip plaukų šukavimas.

Kartų su juosmeninės nugaros dalies skausmais, peties srities skausmai sudaro dažniausių priežasčių grupę, dėl kurių į mane kreipiasi pacientai poliklinikoje. Deja, kai problema įsisenėjusi, mano kaip šeimos gydytojo galimybės ribotos ir 5 minučių neužtenką. Bet manualinės technikos suderintos su fizioterapija padeda pasiekti ilgalaikį pagerėjimą.