Iš tikrųjų labai svarbu nepamiršti kad yra du mūsų egzistencijos aspektai: struktūra ir funkcija. Ir jie yra neatsiejami vienas nuo kito. Kaip daugiau nei prieš 100 metų pasakė osteopatijos tėvas Andrew Still – struktūra apsprendžia funkcija, o funkcija struktūra.
Siūlau gyvenimišką pavyzdį.

Kepenys yra organas kuriame glikogeno pavidalu yra kaupiamas cukrus, kuri mes esant poreikiui naudosime energijos gamybai.
Kai toks poreikis atsiranda (bet koks stresas: klasikine prasme stresas, sportas, sezonu kaita, liga, menopauzė ir t.t) mūsų nervų sistema sukelia kepenyse fiziologinį kraujo sastovį. Taip prailginamas hormonų išlaisvinančių cukrų iš kepenų veikimo laikas kepenyse, mės gauname daugiau energijos.
Tačiau jei stresas užsitęsia arba viršija mūsų prisitaikymo galimybes, sastovis kepenyse taip pat užsitęsia ir ilgainiui pakeičia kepenų struktūrą – vyksta kepenų suriebiejimas, vėliau randėjimas. Tuomet kepenų funkcija trinka dar labiau.
Užsitęsęs kepenų sastovis toliau veikia mūsų kūną, kadangi kepenys jungiasi raiščiais prie diafragmos gali trikti diafragmos veikla, atsirasti nugaros ir kaklo skausmai, širdies permušimai.
Paprastas testas, kaip įvertinti ar kepenyse yra sastovis: pasižiūrėkite sau po liežuvių. Jei poliežuvinės venos yra išsiplėtusios kepenyse yra sastovis. Belieka įvertinti ar jis fiziologinis, ar jau nebe. Pavyzdžiui po sporto sastovis kepenyse fiziologinis ir turėtų kitą dieną išnykti kartu su poliežuvinėmis venomis.