Mes galim galvoti kad esame nesustabdomi, nenugalimi, nemirtingi, ir mūsų protas yra viršus visko. Jei mes norime dirbti per trys darbus ir uždirbti kalnus pinigų, bėgioti ultramaratonus, gerti po alaus bokalą vakare, raminti nervus rūkymu, pasiaukoti savo svajones vardan vaikų tai mūsų kūnas, kaip paklusnus tarnas eis ten kur mes jį vesime.
Tačiau jei tai būtų tiesa niekados nesirgtume.

Mūsų kūnas pastoviai galvoja apie ENERGIJĄ. Bet kuris veiksmas reikalauja energijos. Mes eikvojam energijos atsargas, kurias vėliau turime atstatyti. Nes mūsų atsargos nėra begalinės.

Kur jos randasi? Pagrindas yra kepenų glikogenas, kuris esant reikalui yra skaldomas iki gliukozės, o iš gliukozės mes pagaminame energijos.
Gliukozė yra pats ekologiškas kuras. Nes skaldant gliukozę mes energijos pagaminame daugiau nei išnaudojame. Taip, energijos gamybai reikalinga energija!
Nesant galimybės naudoti gliukozės kelius kūnas pradeda ieškoti alternatyvų. Tuomet jūs dar nepastebite, kad jūsų kūnas jau dirba nebeekilogišku režimu.
Tuomet mes naudojame baltymus arba riebalus. Iš jų energijos balansas gaunasi apie nulį.
Kūnas visados nukreips energiją ten kur jos labiausiai reikia. Jei smegenyse, apvogs žarnyną. Jei žarnyne, apvogs smegenis. Ir t.t.
Ilgainiui kūnas “paspaus stabdžius“ ir mes susirgsime.
Taip fiziologija paaiškina kodėl mes negalime įvykdyti pokyčių savo gyvenime.

Pokytis yra veiksmas ir jis reikalauja, taip, energijos.

Jei situacija kurioje esate jūs sekina, tikėtina, kad joje būsite amžinai, nes energijos pokyčiui neužtenka. Tai yra išmoktas bejėgiškumas. Reikia pradėti palengva atsitraukti nuo įprasto mąstymo. Taip jūs įjungsite ekologišką režimą. Tada jau galėsite “šokti“. Kaip sakoma: pradžioje palengva, o paskui iškarto.
Apie energiją, mūsų reakcijas galima būtų rašyti daug daugiau.

Prisiminkite, mūsų prigimtis, mūsų fiziologiją galiausiai paims viršų.