Aš esu giliai įsitikinusi, kad senas posakis „visos ligos nuo nervų“ – tiesa. Mes dažnai neįsiklausom į savo kūną ir nereaguojam į jo signalus iki kol būna per vėlu. Bet neužtenka tik įsiklausyti, reikia ir suprasti.
Pas mane poliklinikoje ateina pacientai su labai nespecifiniais nusiskundimais – prakaitavimas, plaukų slinkimas, karščio pylimas, nuotaikų kaita, širdies plakimai. Iš viso to galima įtarti daug ligų. Daugumą pacientų nuodugniai ištyrus, atrodo, kad viskas gerai. Bet pacientui dėl to nepalengvėja, nes varginantis simptomas neišnyksta.
Tuomet aš jau žinau, kur gludi jo problema, tačiau jos sprendimas nepriklauso nuo šeimos gydytojo…

Patariu daugiau ilsėtis, miegoti, mažiau sportuoti, bet retas keičia savo gyvenimą dėl prakaitavimo, kol jau būna „šaukštai po pietų“, kai atsiradusią ligą pripažįsta rimta – hipertenzija, migrena… infarktas, insultas.
Viskas paaiškinama antinksčių perdirginimu. Antinkščiai, tai tokios liaukos virš mūsų inkstų, sintezuojančios labai daug hormonų. Pagrindinė jų funkcija – reguliuoti mūsų organizmo medžiagų apykaitą ir reakciją į sudirginimą. Jų tarpe yra katecholaminai – adrenalinas, noradrenalinas bei dopaminas. Jie sintezuojami, kai mums reikia mobilizuoti jėgas. Dėl jų poveikio didėja pulsas, minutinis širdies tūris, susiaurėja kraujagyslės (kyla arterinis kraujo spaudimas), didėja gliukozės kiekis kraujyje.
Gyd. Hans Selye (žymus endokrinologas) dar 1936 m. išskyrė tris adaptacijos prie streso stadijas:
1. Aliarmo stadija – kai antinksčiai sureaguoja į ūmų stresą ir pradeda aktyviai gaminti minėtus hormonus, kad prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų,
2. Atsparumo stadija – kuomet dėl pastovaus streso antinksčiai pradeda aktyviai naudoti energiją bei maistingas medžiagas iš atsargų, ir pagaliau,
3. Išsekimo stadija – kai išnaudoti visi rezervai ir atsiranda lėtinio nuovargio simptomai.
Šiuo metu literatūroje naudojamas terminas šiam reiškiniui aprašyti – antinksčių nuovargis (ang. adrenal fatigue). Kai kurie jį vadina epidemija.
Pastovus stresas – kavos naudojimas, cukraus, druskos naudojimas, perteklinis fizinis ir emocinis krūvis – sukelia antinksčių išsekimą. Ypač pabrėžiu perteklinį fizinį krūvį, nes apie tai mes šnekam permažai!
Nors ilgalaikis streso mažinimas yra paciento rankose, tačiau žengti žingsnį į gyvenimą be streso reikia pagalbos. Taip, aš galiu padėti.
„Kiekvienas stresas palieka gilų randą ir mūsų organizmas sumoka už tai, šiek tiek sendamas“ – Hans Selye.