Koliažo autorė Kanchan Mahon

Žmogus gali išgyventi pakankamai ilgai be maisto, apie tris dienas be vandens ir tik iki penkių minučių be deguonies. Mes žiūrime, ką mes valgome, kiek suvartojame skysčių, kai kurie mūsų net stengiasi pakankami miegoti. Bet ar mes kvėpuojame?

Ne vienas mano manualinių technikų seansas neapsieina be darbo su diafragma. Trumpai papasakosiu apie diafragmos funkciją bei jos svarbą, tam kad būtų aiškiau, kad teisingas kvėpavimas yra toks pats svarbus, kaip sveika mitybą norint gerai jaustis.

Dalyvauti kvėpavime yra pagrindinė diafragmos funkcija.Įkvepiant diafragma susitraukia ir nusileidžia. Iškvepiant pakyla, atsipalaiduoja. Tačiau atliekant šiuos paprastus judesius apart organizmo aprūpinimo deguonimi (o tai jau labai daug) diafragma dar ir masažuoja vidaus organus, stumia veninį kraują, įtakoje limfotaką.

Kvėpuojant mes ne tik apsirūpiname deguonimi bet atsikratome medžiagų apykaitos produktų. Kvėpavimas labai svarbus organizmo pusiausvyros palaikimui.

Toliau Jus laukia trumpos įžvalgos apie diafragmos anatomiją. Nors apie anatomija gali būti ne visai lengva skaityti bei pasakoti, aš kviečiu Jus pasigilinti, nes tai yra labai svarbu savęs supratimui. O toliau patarimai kaip savo kvėpavimą padaryti efektyviu.

Iš esmės diafragma yra raumuo, atskiriantis (ar jungiantis?) pilvo ertmę nuo plaučių, širdies. Priekyje ji jungiasi prie krūtinkaulio ataugos, šonuose prie šešto – dešimto šonkaulių, nugaroje prie dvylikto krūtininio bei pirmo – trečio juosmeninių slankstelių kūnų.

Diafragma turi dvi kojytes. Dešinė prasideda nuo pirmo – trečio juosmens slankstelių, t. y. išilginio raiščio jungiančio slankstelius (ar nujaučiate kokios problemos gali čia slėptis?). T. p. dešinė kojytė veikia kaip stemplės raukas, kuris neleidžia skrandžio turiniui išsipilti atgal į stemplę (štai galima Jūsų refliukso priežastis). Kairė kojytė t. p. įeina į išilginio slankstelio raiščio sudėtį, bet jau pirmo – antro juosmens slankstelių lygyje.

Diafragmos centras yra sudarytas iš sausgyslių. Iš šios vietos atsidalina raištis, jungiantys diafragmą su kepenų kapsule. Į viršų, į krūtinės ląstos ertmę eina raištis, jungiantis diafragmą su perikardu (tai yra maišas, kuriame guli širdis).

Kiti diafragmos raiščiai jungia diafragmą prie plaučių, stemplės, taip pat prie dešiniojo kylančiosios storžarnės kampo bei tos vietos, kur dvylikapirštė žarna pereina į plonąjį žarnyną.

Diafragma turi daug atvėrimų, pro kurios praeina gyvybiškai svarbios struktūros – aorta, stemplė, apatinė tuščioji vena, diafragmos nervas bei klajoklis nervas, nervai, įnervuojantys vidaus organus, simpatinis kamienas (simpatinės nervų sistemos dalis), krūtininis latakas (limfos) ir dar kai kurios smulkesnės venos.

Taip pat labai svarbu suprasti diafragmos nervinę reguliaciją. Nes per nervines sąsajas diafragma gali įtakoti daugelio organų veiklą. Pačios diafragmos veiklą reguliuoja diafragmos nervas bei netiesiogiai klajoklis nervas.  Tačiau šia tema galima būtų parašyti didelį atskirą straipsnį. O trumpai galima paminėti, kad diafragmos bei širdies veiklą galima įtakoti neveikiant šių organų tiesiogiai, dėka sąsajų centrinėje nervų sistemoje (smegenyse), pvz. per pakauškaulį. Taip pat naujausi tyrimai rodo, kad dėl diafragmos nervo įtakos gali atsirasti laiptinių raumenų, mentės raumenų, taip pat pirmo šonkaulio bei raktikaulio disfunkcijos. (Kas norės pasigilinti, galėsiu atsiusti didelį straipsnį).

Šis trumpas aprašymas, tikiuosi, parodo Jums, kad diafragma yra svarbus keitimosi informacija taškas, taip pat ir informacijos teikėjas.

Šnekant apie kvėpavimą, negaliu nepaminėti dar vienos diafragmos – tai yra dubens diafragma (tai nėra vienas raumuo, jų yra keletas). Kvėpavime dalyvauja ir mūsų dubuo (taip pat, be abejo, ir pilvas). Įkvėpimo metu, kuomet pagrindiniai raumenys nusileidžia, nusileidžia ir dubens diafragma. Tai įvyksta kaip atsakas į padidėjusi slėgį pilvo ertmėje. Prieš įkvėpimą nervinių impulsų pokyčius galima stebėti ne tik pačioje “krūtinės” diafragmoje, bet dubenyje. Taip yra užtikrinamas torso stabilumas kvėpuojant bei kosint, taip pat šlapimo laikymas (čia labiau moterys supras).

Taigi kokie gali būti diafragmos disfunkcijos simptomai:

• Nugaros skausmai;
• Virškinimo sutrikimai;
• Metabolizmo pakitimai (dėl deguonies stokos);
• Širdies veiklos sutrikimai, ypač plakimai;
• Gastroezofaginio refliukso liga;
• Nerimo sutrikimai.

Tam, kad pagerinti kvėpavimo kokybę reikia praktikuoti sąmoningą kvėpavimą. Visų pirmą – NEPAMIRŠKITE KVĖPUOTI – neužlaikykite kvėpavimo ilgiau dviejų sekundžių. Stenkitės kvėpuoti pro nosį, kadangi tai yra natūralus būdas kvėpuoti. Oras einant per nosies landas sušyla ir yra išvalomas nuo virusų, dulkių. Kvėpuokite gyliai, tai kartais vadinama pilvinių kvėpavimų. Kartais netgi tam, kad apžiūrėti žmogaus pilvą, tenka pirma išmokinti įkvėpti, kadangi pilvas būna įtemptas ir nejuda įkvėpimo metu. O pilvo raumenys irgi priskiriami kvėpavimo raumenims ir turėtų dalyvauti šiame procese. Įkvepiant, kai diafragma susitraukia, pilvo raumenys atsipalaiduoja, ir atvirkščiai iškvepiant. Stenkitės laikyti tiesią nugarą, taip yra padidinamas krūtinės ląstos tūris, neužspaudžiama diafragma.

Tam, kad būtų lengviau gyliai kvėpuoti pabandykite sąmoningai prailginti iškvėpimą. Tokių būdų įkvėpimas savaime ilgėja.

Beje. Ar matėte sporto salėje žiovaujančius sportininkus? Tai rodo vieną iš dviejų dalykų. Arba yra neteisingas kvėpavimas, arba krūvis yra per didelis ir visas kraujas raumenyse, o smegenys pradėjo badauti.

Taigi jeigu ieškoti būdų detoksikacijai, štai dar vienas – kvėpuokite!