Šiandien pirmadienis. Kaip gyvenate? Man šios dvi savaitės, praeita ir ateinanti, pilnos įspūdžių.

Mokslų niekada nebūna per daug, vis atrodo, kad kažko dar nežinau. Taigi, nusprendžiau grįžti prie pagrindų. Aną savaitę praleidau Rygoje studijuodama (arba kartodama) kraniosakralinę terapiją pagal gydytoją Apledžerį. Kartais labai verta pamiršti viską, ką moki ir atsiduoti kažkam iš naujo. Įeiti į mokymo klasę atviru protu ir negalvoti, kad viską jau žinai. Tada randi naujų “kabliukų”, naujo įkvėpimo ir tampi geresnis. Taigi, dėkoju medicinos ir mokymo centrui VOKS Riga (http://www.voks.lv/) už seminaro organizavimą ir lektoriui Ragnar August Axelsson už nuostabų, pilną žinių ir įkvėpimo seminarą.

Šio nuostabaus pirmadienio proga noriu padėkoti, kad turiu noro keistis. Keisti savo gyvenimą, keisti mąstymą, nebijoti paleisti, nesustoti. Jei žmogus nenori keistis, niekas jo nepakeis. Kartais bandai padėti žmogui, nori pasukti jo gyvenimą į gerąją pusę. Bet tempk netempęs, kol žmogus pats neužsinorės keistis, nieko padaryti negalėsi, tik jausis bejėgis. Dėkoju Ragnarui “Gusti” Augustui už šią mintį, kurią kaip ir žinojau, bet nemokėjau išreikšti.

Atskleisiu mažą paslaptį – geriausių rezultatų, kaip osteopatijoje, taip ir poliklinikoje pasiekiame su žmonėmis, kurie užsirašo patys. Kaip pirmą kartą, taip ir pakartotinai. Aš pasakau “pagal savijautą” arba “reikėtų dar ateiti, bet Jūs spręskite pagal save”. Ir tai ne dėl mano nenoro tuo užsiimti ar matyti žmonių, ar tingėjimo derinti laikus. Ne. Tiesiog tai yra vienas požymių žmogaus, kuris pasiruošęs ir nori keistis, rūpintis savimi, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Štai, radikalus teisingumas. Klausytis gydytojo paliepimų taip pat yra gerai, bet pilnai atsakyti už savo sveikatą (ypač, kai šnekame apie lėtines ligas) yra aukštasis pilotažas.

Taigi, kiek reikia osteopatų, kad pakeisti lemputę? – Priklauso nuo to, ar lemputė nori keistis.