Apie fascijas arba su kuo dirba osteopatai.

12806030_1039460719425653_6061338999578238349_nAtrodo apie žmogaus anatomiją medicina jau viską žino. Tačiau, kaip ir visata, žmogaus kūnas (ne tik molekulės lygyje, bet audinių) nėra iki galo ištirtas. Po seminaro pagalvojau, kad noriu daugiau Jums papasakoti apie savo darbo esmę, su kuo aš dirbu. Be abejo su visų kūnų. Bet osteopato darbas didžiąja dalimi paremtas fascijos suprtaimu. Taigi, kad Jums būtų paprasčiau suprasti mano darbą – fascija.

Fascijos mūsų kūne yra visur, ir jos jungiasi tarpusavyje. Vientisa sistema iškloja kaulus, raumenis, vidaus organus nuo galvos iki kojų pirštų. Tai ir yra fascijų grandinės.

Kodėl tai svarbu? Įsivaizduokite, kad Jūs ir dar 3 Jūsų draugai laikote už kampų paklodę.

Ir štai vienas iš Jūsų pradeda traukti paklodę į save, bet tempimą pajus ne tik tas kuris tempia, bet ir 3 likusieji. Taip vyksta ir organizme, pvz. fiziologiškai, kai žmogus atlieka fizinius pratimus (dažnai pastebima bėgimo metu) į kepenis priplūsta daug kraujo, jos padidėja ir to pasėkoje išsitempia kepenis gaubianti kapsulė (Gleasson‘o kapsulė – taip pat yra kolageninis audinys), o skausmas jaučiamas dešiniajame petyje.

Fascija apgaubia raumenį, ir to raumens smulkesnes daleles, pereina ant kaulo, formuojant sausgyslę ir sujungiant raumenį su kaulu. Toliau apgaubia kaulą, formuoja raištį ir jungia kaulus tarpusavyje. Paviršinė fascija randasi po oda, ir gaubia kūną, kaip plona kojinė, nuo jos atsidalina smulkios “kojytės“ – fasciculės – kurios nueina gyliau į kūną ir apgaubia absoliučiai viską. Jos dėka raumenys gali laisvai judėti vieni kitų atžvilgiu. Ji formuoja tunelius gysloms ir nervams praeiti. Osteopatijoje/ kraniosakralinėje terapijoje taip pat yra labai svarbus kietaisis smegenų dangalas (apie kurį jau rašiau), nes jis yra vienas fascijų “pradininkų“. Taigi su juo dirbama labai daug.

www.magicalrobot.org

Įsivaizduokite, jei iš Jūsų organizmo pašalinti viską, kas nėra fascija, liks Jūsų tikslus 3D modelis – Jūsų laikysena ir veido bruožai, tiksli kepenų padėtis, kaulų lūžių linijos, jei turėjote, netgi žarnyno linkiai.

Tai mūsų organizmo komunikacinė ir jutiminė sistema, nes joje pilna proprioreceptorių (kaip atsimenate, tai giliųjų jutimų receptoriai, kurių pagalba mes suprantamekūno padėtį). Fascijoje jų yra 6-10 kart daugiau nei raumenyse. Taip pat ji užtikrina mūsų kūno biomechaniką, perduoda įtampas ir elektrinius impulsus.

Figure_33_02_06Fascijas sudaro į spiralę susuktos kolageninės bei elastinės skaidulos, miofibroblastai ir pagrindinė substancija. Nuo kolageno kiekio priklauso kokio kietumo bus audinys, pvz. mažai kolageno – paodinė fascija, daugiau – sausgyslė. Esant krūviui fascijos kolageninės spiralės keičiasi. Kaip čiūžinio spiralės, kai Jūs atsigulate prisitaiko prie Jūsų kūno padėties. Tačiau laikui bėgant spiralės susidėvi ir nebeatlieka savo funkcijos. Fascijose tai yra vadinama plastiniu procesu, kuomet audinys, kaip sena spyruoklė, įgyja naują formą.  Esant didelėms perkrovoms arba traumoms audiniai pažeidžiami. Jiems gyjant susidaro randų. Taip atsitinka ne tik po fizinių traumų, bet ir po psichologinių (nes į bet kuria psichologinę traumą organizmas reaguoja fizine įtampa). Tokie randai temps “paklodę“ į save, sudarydami kliūčių normaliam įtampos perdavimui. Tai sąlygoja audinių atmintį ir lydi prie audinio biomechanikos, biochemijos ir elekrtofiziologijos pokyčių. Šie randai yra įtampos šaltiniai kūne. Todėl dažnai po procedūros žmogus jaučia nuovargį (kaip po treniruotės, įtampos). Taip pat gali atsirsti skausmas (ypač po primų seansų), tai kūnas išgyvena senas traumas.

Atsimenate, kaip šešiolikos Jūs važiavot dviračiu ir kažkaip “negerai“ pasukot kaklą? Paskaudėjo ir praėjo. O dvidešimt penkerių, pradėjote dirbt prie kompiuterio ir pradėjo skaudėti pečius. Na taip, prie kompo gi! Trisdešimt penkerių atsirado peties ankštumo sindromas. Laikui bėgant vis dažniau skauda juosmenį, paskui išlindo kauliukas… “Senstu, ko dar norėt!..“

Tas kauliukas išaugo iš kaklo traumos. Pažeidimo metų atsirado mažyte kraujosruva, kuriai gyjant susidarė randas fascijoje, ir, kaip minėjau anksčiau, jis “tempia paklodę“ į save.

Pažeidus vieną grandinės dalį, krenta viskas. Tai tik vienas pavyzdys, variantų be galo daug. Tas pats galioja ir vidaus organams. Sąaugos po žarnyno uždegiminių ligų trikdo motoriką, tempimas gali persiduoti kepenims per vartų veną ir paveikti kepenų funkciją, pvz. blogas virškinimas.

Lėtas kompensacinių procesų išsekimas – “aš senstu“.

10305184_10153432438964182_5511660726938146651_nNetreniruojant fascijos mes senstame. Vienodi pratimai, kai atliekami stereotipiniai judesiai, verčia fasciją visą laiką judėti ta pačia kryptimi, tai sukelia. Tose vietose audiniai tampa trapūs ir linkę pažeidimams. Būtina įvairovė.

Taigi:

  • Poilsis, būtinas kad “spiralės“ atsistatytų.
  • Įvairovė, kad nebūtų vienodo susitraukimo.
  • Treniruodami fascijas mes palaikome tonuse visą organizmą, neatsiribuojame tik lieknu kūnu bei stiprias raumenimis.

Vien tokios treniruotės gali padėti su nestipriais skausmai, įtampą, virškinimo problemomis. Taip pat labai gerai kaip palaikomoji terapija po gydymo kurso.

Kokie pratimai geriausi fascijai? Tie kur vienu metu įsijungia daug raumenų grupių ir kur judėjimas vyksta įvairiom kryptim. Vėl gi – joga, aukšto intensyvumointervalinės treniruotės (HIIT, atsargiai naujokams ir tiems kas turi/turėjo nepragydytų traumų).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: