(apie metaforas) Iškart prie reikalo. Noriu pasidalinti trimis požiūrio taškais į pasaulį. Visi trys yra mano ir visais trimis aš naudojosi priklausomai nuo savo būsenos (arba pelkės gylio). Esmė tame kad įvairiais gyvenimo laikotarpiais, o kartais ir vienos dienos eigoje, pelkės gylis (tai yra mūsų būsena) keičiasi todėl gali keistis ir požiūrio kampas. (prie ko […]

(apie kelią į antinksčių nuovargį) Buvau pažadėjusi sau du dalykus. Ne rašyti apie medikus ir nerašyti daugiau dviejų kartų per savaitę. Tačiau šiandien perskaičiau straipsnį (nuoroda apačioje) ir mintys pradėjo suktis. Straipsnyje rašoma apie “negatyvią rūpinimąsi kainą”. Apie tai kad (JAV) epidemija tik prasideda bet gydytojai jau yra paveikti PTSD. Manau kad dauguma dar iki […]

Man uždavė klausimą, kuris mane iš tikrųjų palietė iki pat diafragmos spazmo. Kaip ten su tais papildais, vitaminais ir t.t.

(apie imunitetą, kortizolį ir melatoniną, 1a dalis) Ketvirtame ar penktame kurse teko išgyventi sunkų laikotarpį. Tada pradėjau skaityti Dalai Lamos knygą “Menas būti laimingu”. Ir ten radau nuostabią citatą, kurią čia pateiksiu laisva forma: kai esi atviras, esi nepažeidžiamas, kai esi atviras nereikia bijoti. Norint turėti, kaip sakoma, gera imunitetą reikia nuo mechanizmų pereiti prie […]

Kai vasaros atostogos nusikelia belieka rašyti provakacijas. Dauguma žmonių kuriuos matau savo praktikoje skiriasi tuo ką nori iš manęs išgirsti per konsultaciją. Vieni nori patvirtinimo kad turi per daug streso. Kiti išgirdę kad stresas lemia sveikatos problemas nusprendžia kad nieko naujo ne išgirdo. Itin retais atvejais pasakau kad gyvensenos pokyčiai nėra pagrindinis gydymas, bet vis […]

Svarbiausias jausmas. Ne apie meilę.

(apie “osteopatijos veikimo būdus” ir iš rekomendacijų “kaip nemirti darbe”)

Aš dievinu Madridą. Galėčiau turbūt parašyti visą straipsnį tik apie jį. Yra dalykų kurie lieka mumyse amžiams. Mėgstu ir ispaniškus serialus (ne “muilo operas”, yra labai kokybiškų). Šią savaitę su vyru žiūrime “Merli”. (Rekomenduoju). Stebint herojų elgesį prisiminiau 1960’ais metais atliktą tyrimą. Tyrėjai suskaičiavo kiek kartų poros prisiliečia viens prie kito skirtinguose pasaulio miestose.

10 priežasčių kreiptis pas osteopatą.

Kažkodėl niekad neužtenka laiko savo sveikatai.

Budistų “start up’as” – kitame gyvenime turėti daugiau laisvo laiko.
Juokauju.

Kodėl darotės mašinos techapžiūrą? Nejaugi ne dėl savo saugumo, o tik tam, kad negauti baudos?

Jei skauda/bloga šiandien, reikia kažką su tuo daryti šiandien. Neduoti problemai tapti lėtine. Skausmas, diskomfortas yra signalas, kad reikia keistis.

Apie amžinus variklius.

Kaip žinią patarimas mažiau dirbkite yra labai sunkiai įveikiamas. O dažniausiai mes esame aplamai įpratę “varyti”. Atsimenu dar studijų laikais kai visi aplinkui studijavo ir mokėsi aš jaučiausi balta varna, kadangi man atrodė, jog vien medicinos studijų pakanka ir net per akis. Bet kažkur gyliai viduje jaučiausi lyg kažką gyvenime darau neteisingai. Taigi ilgainiui ir aš pasidaviau madai ir pradėjau “varyti”. Darbas didelėje poliklinikoje, osteopatija, endobiogenikos studijos ir sporto salė keturis kartus per savaitę. Taip pat šilti pietus vyrui ir švarus namai. Gerai kad dar neturėjau vaikų. Tokių žmonių yra labai daug.

Mūsų kūnas yra sutvertas taip kad kai kažkur pradeda trukti, kitur pradeda kompensuoti.

Pacientės atsiliepimas apie osteopatiją. Ir apie tiesą.

“Sakiau parašysiu kaip jaučiausi po seanso 🙂 Nes prieštai sakiau jums, kad nieko ypatingo kaip ir nesijaučia man, tai va šį kartą išėjau pakylėta ir laiminga, bet po kokios valandos viskas pasikeitė…nežinau kas, bet viduje jaučiau sunkumą, norėjosi verkti… verkiau… dar ir kitą dieną jaučiau emocinį sunkumą. Tokia sunki būsena laikėsi kelias dienas…toks jausmas iš giliai buvo iškelti […]

Osteoporozė ir meilė štangai.

(kodėl negalima užleisti vietos vyresniam žmogui troleibuse ir klinikinis atvėjis) Šiandien stebėjau tokią situaciją viešajame transporte. Apie keturias-dešimties metų amžiaus moteris aiškino sėdinčiam dvydešimtmečiui, kad reikia užleisti vietą netoli stovinčiai vyresnio amžiaus moteriai (kuri visai ir nenorėjo sėstis nes lipo sekančioje stotelėje). Vienas mano nemalonių vaikystės prisiminimų (jų turiu labai nedaug): man kokie keturi metai […]