Pas vyro tėvus sode yra labai daug knygų skirtų vasariškam skaitymui. Apsakymai ir esė. Atsimenu kaip su vyrų balsų skaitėme vienas kitam tos apsakymus. Ypač gerai atsimenu vieną. Nors vyras ir teigia dabar, kad tai nebuvo Somerset Maugham, esu tikra kad buvo būtent jis.

Tai pasakojimas apie jaunavedžių porą. Žmona pastebėjo kad mylimas pasidarė piktas ir suirzęs bet niekaip negalėjo nustatyti priežasties. Atrodė jog kažkas jį pakeitė, nebeliko to mielo vyro kurį pažinojo santykių pradžioje. Sutrumpinant, žmona suprato – kai jie pradėjo susitikinėti skaitė lengvus romanus, o vėliau pradėjo skaityti kažką labiau panašaus į Game of Thrones. Tada protinga moteris pakišo vyrui kitą knygą ir taip grąžino atgal tą gerą ir mielų vyrą.

Tai kur moralė. Mūsų įpročiai formuoja mūsų gyvenimą.

Noriu šnekėti apie mūsų pačių galią įtakoti savo gyvenimą. Kaip sako, dieną iš dienos niekas nesikeičia bet po metų viskas kitaip.

Nieko naujo nėra tame kad 50 procentų mūsų sveikatos yra mūsų gyvenimo būdas. Nemažai. Mes kartais neįvertiname kiek gali tiesiog mažas įprotis.

Trys pavyzdžiai iš praktikos su skirtingais žmogaus įdarbio lygiais.

Keturių metų mergaitė “neišsikapstanti” iš peršalimų, stomatitų. Su sutrikusiu svorio augimu ir ties žemutinę ūgio ribą pagal amžių. Taip pat yra nedaug padidėję antikūnai prieš insuliną. Hemoglobinas kraujyje nuo gimimo nebuvo pakylės virš 98. Susitikę šnekėjomės apie hormonus ir jų disbalansą, kas galėjo sukelti tokius pakitimus. Taip pat šnekėjomės ir apie pokyčius kurios reikia daryti. Daug apie dietą. Taip, galima ginčytis, kad pakeisti mitybos įpročius ne toks ir menkas dalykas. Be abejo, nemažai. Bet daugiau nei įmanomas. Rekomedacijos buvo paprastos – nenaudoti cukraus, baltų miltų ir pieno. Po 2 mėnesių vien dietos (dar be vaistažolių), vadovaujantis rekomendacijomis ir užsispirus pakeisti gyvenimą, buvo pakartotas kraujo tyrimas. Hemoglobinas tapo 125 – tai yra visiška norma. Per tos du mėnesius mergaitė visiškai nesirgo. 

Kitas pavyzdys (minimaliai pastangų): pacientas su pilvo pūtimų rytais. Gavo paprastą rekomendaciją  – palikti 14 valandų tarpą tarp vakarienės ir pusryčių. Darant vien tai simptomai sumažėjo 60 procentų. Nes žmogus tiesiog duoda laiką suvirškinti maistą.

Na ir dar vienas pavyzdys – mėgstų šnekėti apie muziką. Ar jus klausotės muzikos? Ar dažnai? O kaip renkatės dainas? Gal verta apgalvoti pasirinkimus. Po šios vasaros rock’n’roll “gastroliavimų”, nuo pat liepos pradžios klausiausi tos pačios muzikos (tos kurios daug klausiausi 14-15 metų). Ir taip, tai yra punk rock. Rudenį pastebėjau, kad jaučiu daug energijos, mano nuotaika yra geresnė ir aš turiu daug daugiau beta-simpatinės nervų sistemos aktyvumo, na tos kur atsakinga už veiksmą. Pradėjau daugiau šnekėtis su baristomis ir pardavėjais, greičiau atsakinėti į e-mail’us, lengviau keltis ryte. Pakartojau kraują – beta-simpatinės nervų sistemos rodikliai pagerėjo. Ir vienintelis pokytis per tą laiką buvo muzikos kurią aš klausau. Ar tai man daug kainavo? 6,99 eur už spotify per mėnesį.

Sako įpročiui suformuoti reikia 21 dienos. Nežinau. Bet verta pabandyti.

Bonus.

Šnekant apie įpročių pokyčius mes susiduriame su trikdžiais kurie neleidžia pasiekti tikslo.

Išskyrčiau dvi problemas: nėra energijos ir netinkama aplinka.

Pirmą apie aplinką.

Jei su pacientų išbandau keletą gydymo variantų ir nematau pokyčio aš visados užduodu klausimą “Ką mes galim padaryti kad pakeisti jūsų aplinką?”. Kai buvo daromi pirmi bandymai klonuoti ląsteles mokslininkai susidūrė su problema – ląstelės neišgyvendavo. Neišgyvendavo tol, kol buvo pakeista terpė kurioje jas augina. Ką jus galite padaryti kad pakeisti savo terpę, savo aplinką? Gal išjungti televizorių? Dirbti ne iš namų, o išnuomoti ofisą? Gal tiesiog nepirkti sausainių, kad neturėti jų namie? Iš vakaro sudėti krepšį į sportą? Ar pakeisti sporto salę į tą kur vaikšto vien moterys?

Apie energiją.

Kiekvienas pokytis reikalauja energijos. Jei jos nėra… Problema. O dar pagalvokime, kad pokytis nėra tiesi linija iš vieno taško į kitą, yra dar keletą taškų pakeliui ir kiekvieno įveikimas reikalauja energijos. Skaičiau tokį gerą pavyzdį – norite eiti į sporto salę, tačiau tam reikia sukrauti tašę, nuvažiuoti po darbo per kamščius ir sportuoti. Kiekvienas veiksmas reikalauja startinės energijos. Taigi turime sumažinti etapus pakeliui į įprotį. Ieškom kur jos galima sutaupyti – gal eiti ryte, kad nestovėti kamščiuose, o gal sukrauti krepšį iš vakaro, sportuoti namie? Mano patarimas tiems kas pastoviai neturi energijos – suraskite kur ją padėjote.

Rašykite energijos dienoraštį (čia kaip maisto, tik energijos). Užsirašykite ką per dieną darėte (valgiau, buvau darbe, ploviau grindis, rašiau straipsnį, trys kartus ploviau indus) ir prie kiekvieno punkto sužymėkite kiek energijos nuo 0 iki 10 išeikvojote tam veiksniui. Pastebėsite kad yra dalykų, smulkmenų, bet iš jūsų jos atima be galo daug. Paklauskite savęs, ar jie yra svarbesnį už pokytį kurį norite įgyvendinti. Jei ne – meskite lauk tos reikalus.

Pvz., ryte labai nesinori kloti lovos, na ir neklokite.  Gyvenime yra svarbesnių dalykų.