“Sakiau parašysiu kaip jaučiausi po seanso 🙂 Nes prieštai sakiau jums, kad nieko ypatingo kaip ir nesijaučia man, tai va šį kartą išėjau pakylėta ir laiminga, bet po kokios valandos viskas pasikeitė…nežinau kas, bet viduje jaučiau sunkumą, norėjosi verkti… verkiau… dar ir kitą dieną jaučiau emocinį sunkumą. Tokia sunki būsena laikėsi kelias dienas…toks jausmas iš giliai buvo iškelti jausmai, kurie buvo neišsakyti, užslėpti…aišku jie ir liko nepasakyti, bet matyt išverkti :)”

Yra toks gydytojas John Upledger. Jis yra kraniosakralinės terapijos pradininkas. Amerikoje yra didžiulis jo universitetas ir mokiniai dėsto visame pasaulyje. Aš pati studijavau Rygoje, o mano dėstytojai buvo iš Danijos ir Olandijos.

Gydytojas John Upledger, kaip ir mano močiutė sirgo Alzheimeriu.

Teko matyti video kuriame jis skamba pianinu, jau nebeatpažįsta aplinkiniu, bet vis dar moka groti pianinu.

Kraniosakralinė (lot. Cranium – kaukolė, sacrum – kryžkaulis) terapija mokina ne tik kaip paimti žmogų ir mechaniškai jį sutaisyti, sudėlioti detales. Bet tai yra gylus supratimas kaip neatsiejamos fizinės ir psichologinės traumos. Kad skausmas fizinis yra lydimas dvasinio. Ir atvirkščiai. Bet geriau už Gyd. Upledger’į nepasakysiu:

“Visų efektyvių gijimo metodų paslaptis yra procesas kuriuo metu pacientą lydime prie nuoširdaus ir teisingo savęs pažinimo. Tas savęs pažinimas yra reikalingas gijimui pradėti ir tęsti; nes tik per gijimą – lyginant su gydymu – pacientas patiria pilną sveikimą ir dvasinį augimą… Kuo labiau mūsų savęs suvokimas prisiartina, tuo gilesnės mūsų galimybės gyti tampa.

Kai atstumas tarp savęs matymo ir tiesos tampa labai mažas, mūsų gijimo galimybės yra beveik begalinės.„

Tas pavyzdys su gyd. Upledger’u ir pianinu iš tikrųjų tik patvirtina jo teorija, kad mūsų kūnas nėra tik įrankis, bet turi savo išmintį.

O mano pacientės pavyzdys rodo, kad norint sveikti tiesos (apie save) ieškojimas yra būtinas, ir mūsų kūnas turi atsakymus, tik reikia klausyti.