Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.

Po paskutinio endobiogeninės medicinos seminaro pralėkė jau visa savaitė. Neišsimiegojimas ir emocijų perteklius davė savo vaisius – savaitgalį negalėjau net piršto pajudinti. Bet noras skaityti praeitą medžiagą nugalėjo, po ko naktimis sapnavau endobiogeninius indeksus. Pamoka? Reikia mokėti pilnai atsijungti.

FB_IMG_1467273804403

Tačiau koks bebūtų nuovargis nesitiki, kad šis seminaras jau praeityje ir kitas tik po trijų mėnesių. Prieš pirmą seminarą negalėjau net įsivaizduoti, kokia kelionė laukia, kad turėsiu galimybę prisidėti prie kažko labai svarbaus, naujo ir neįtikėtino. Nežinojau, kad sutiksiu tiek daug nuostabių žmonių ir gausiu tiek paramos ir palaikymo. Taip pat nesitikėjau, kad gausiu tiek daug atsakymų į klausimus, į kuriuos anksčiau atsakymų neįsivaizdavau.

Ką galiu padaryti dėl paciento, kuris po osteopatijos kurso atkrenta?

Kodėl kai kurių pacientų visada sumažėjęs/padidėjęs leukocitų skaičius?

Ką pasiūlyti pacientui, kad paspartinti osteopatijos efektą esant funkciniam pilvo skausmui, migrenai, pilvo putimui mažiukui?

Ir dar daugiau klausimų, kurių net negaliu prisiminti, nes jie virto atsakymais.

O paskutinio seminaro metu buvo nagrinėjama labai svarbi problema, kuri paliečia apie 70-80% žmonių gyvenimo eigoje. Sėdėjau ir mintyse vardijau pacientus. 

Šio seminaro tema buvo spasmofilija – “meilė spazmams”, kuri nei yra problema, nei nėra ne problema. Bet apie ją vėliau, nes informacija turi susigulėti.

Kas yra labai svarbu – pradėti mąstyti metabolizmo (medžiagų apykaitos) prasme. Nes vis dėlto gyvenimo esmė yra energija ir jos apykaita. Streso metu mes ardome struktūras (kepenų glikogeną, raumenis) tam, kad gauti energijos adaptacijai, vėliau mes turime atkurti save ir tam taip pat yra reikalinga energija. Katabolizmas – anabolizmas.

Pastovus balansas, pusiausvyros palaikymas ir yra gyvenimas.

Į bet kurį adaptacijos poreikį organizmas reaguoja katabolizmu. Kaip mes sužinome, kad laikas adaptuotis? Apie tai signalizuoja nervų sistema reaguodama į išorės dirgiklius.

Funkcionaliai nervų sistema yra skirstoma į parasimpatinę, alfa-simpatinę ir beta-simpatinę. Jų funkcionavimo pagrindas labai gražiai aprašytas Jean Christophe Charrie knygoje (kuri, beje, ką tik buvo išleista ir Lietuvių kalba), taigi tą pavyzdį ir panaudosiu.

_20160630_110047

O čia aš “made simple“.

Įsivaizduokite miegančią katę – tai parasimpatinė nervų sistema. Jį palaiko mūsų bendrą tonusą.

Dabar įsivaizduokite katę, kurį stebi pelę, visa įsitempusi ir pasiruošusi. Tai alfa-simpatinė sistema. Ji paruošia mus veiksmams.

Ir štai katė pašoka ir gaudo pelę. Taip veikia beta simpatinė nervų sistema. Tai ekspansyvus veiksmas.

Kitas pavyzdys gali būti toks. Jūs pamatote batų porą ir sprendžiate ar pirkti. Labai gražūs batai, labai jų norisi. Bet gal netiks prie rūbų, gal per brangu, gal vėliau bus nepatogu vaikščioti. Štai veikia alfa-simpatinė nervų sistema. Ir kuo ilgiau galvojate, tuo daugiau įsitempia alfa-simpatinė nervų sistema. Tada, kai priimamas sprendimas, suveikia beta-simpatinė ir po jos seka refrakterinis (atsipalaidavimo) laikotarpis, kurio metu priklausomai nuo dvejonių trukmės jaučiatės pavargę.

Kuo ilgiau dvejojate, tuo ilgiau dvejojate. Turiu omenyje, šio elgesio išmokstama. Alfa-simpatinė nervų sistema “pripranta” būti “alarmo” būklėje. Tada į įprastus dirgiklius pradedama reaguoti neadekvačiai ir sutrinka adaptacijos procesai.

Tikrai, ar didelės adaptacijos reikia, kad nusipirkti naują batų porą?

Ar verta taip įsitempti dėl kasdienių dalykų?

Tai tik vienas sutrikimo atsiradimo pavyzdys. Kodėl pasirinkau būtent batų pirkimą? Nes šiuo atvejų sutrikimo yra lengva išvengti.

Taigi kartu su juoku “Neįtempkite retikulinės formacijos” man atsirado “Išlaisvink savo Betą”.

Tam padaryti yra daug būdų. Aš einu į sporto salę. Arba mane galima sutikti burbant sau po nosimi kokią dainelę. Taip pat naudoju kraniosakralines technikas, nes yra tokių, kurios tiesiogiai veikia alfa-simpatinės nervų sistemos centrinę dalį – locus coeruleus (daugiau skaitykite čia). Kaip dar? Eikite bėgioti (trumpas sprintas), gerai pasijuokite arba padejuokite. Arba… suraskite savo būdą išsilaisvinimui.

 

2 komentarai apie “Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.

  1. Atgalinė nuoroda: Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.

  2. Atgalinė nuoroda: Sloga “paprastai”. | mindofyourbody

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: