(apie imunitetą, kortizolį ir melatoniną, 1a dalis)

Ketvirtame ar penktame kurse teko išgyventi sunkų laikotarpį. Tada pradėjau skaityti Dalai Lamos knygą “Menas būti laimingu”. Ir ten radau nuostabią citatą, kurią čia pateiksiu laisva forma: kai esi atviras, esi nepažeidžiamas, kai esi atviras nereikia bijoti.

Norint turėti, kaip sakoma, gera imunitetą reikia nuo mechanizmų pereiti prie priežasčių, nuo kaip prie kam/kodėl. Kai norite stiprinti imuninę sistemą ka norite stiprinti? Ląstelinį ar humoralinį imunitetą? Įgimtą ar įgytą? Atsako intensyvumą, ilgį, dažnį, lokalizavimą?

Imuninė sistema nėra uždara ir atskira nuo viso kito mūsų kūno. Taip pat ji nėra mūsų kūno pagrindinis valdytojas.

Žmogus nors ir yra atskiras vienetas tačiau negali būti atsiribojęs nuo aplinkos. Žmogui tam kad išgyventi reikia būti atviram pasauliui (įkvėpti, iškvėpti, valgyti, tuštintis, taip pat būti ir psichologiškai atviram ir lanksčiam). Imuninė sistema būtent tam ir egzistuoja, kad mes galėtume būti atviri, bet tą atvirumą galėtume išgyventi. Pabandykite visiškai užsidaryti nuo pasaulio ir nekvėpuoti porą minučių, arba nevalgyti porą savaičių.

Imuninės sistemos tikslas atskirti mane nuo ne manęs.

Bet taip pat ir atskirti ar tą “ne mane” toleruoti ar su juo kovoti. Ne tikrai  ne viskas kas esu ne aš yra man pavojinga, yra man agresorius. Šioje vietoje jau galima pastebėti kaip atsiranda imuninės sistemos sutrikimai – per daug arba nepakankamai tolerancijos. Už tai atsakingi T-limfocitai, kurie bresta čiobrialiaukėje. T-limfocitai puikiai sugeba atskirti sergančią/užkrėstą ląstelę nuo sveikos.

Kitas aspektas yra budrumas. Jis priklauso nuo nervų sistemos, ypač limbinės srities (taip, čia ta kur emocijos). Nuo nervų sistemos priklauso imuninio atsako intensyvumas, tai yra kaip smarkiai mes reaguosime.

Sekantys aspektai yra gynyba ir ataką. Gynyba dažniausiai būna lokalizuotas fenomenas – pvz. tonzilės vietiškai nepraleidžia užkrato. Arba nedidelio laipsnio autoimuninis procesas kuris atsiranda kaip atsakas į mūsų pačių organo (pvz. skydliaukės) nedarnią funkciją. Ataka tai generalizuotas viso organizmo atsakas reikalaujantis daug energijos ir visų sistemų įjungimo (tai yra ne tik imuninės, bet nervų, virškinamojo trakto, antinksčių, lytinių liaukų, skydliaukės, kasos, kepenų ir t.t.).

Po atakos seka imuninio atsako mažinimas. Nes užsivedęs varikliukas pat nesustoja, kol jo nesustabdysi. Ir šioje vietoje pašnekame plačiau. Yra du pagrindinaia imuninio atsako slopintojai:

  1. Kortizolis. O ne, ir vėl apie stresą! Kortizolis yra vienas svarbiausiu ūmaus atsako į streso hormonų. Kai mes susergame kortizolis aktyvuojasi kartu su imunine sistema. Palauk. Kur logiką? Jis gu slopina imunitetą. Būtent. Mūsų organizmas yra protingas. Aktyvuojant vieną sistemą, jis iškart aktyvuoja priešingą. Nes būtinas balansas. Tai yra mūsų kūno saugiklis. Tačiau kas įvyksta jei dar iki susergant mūsų kortizolis jau buvo aktyvus. Susirgus kortizolis yra stipresnis už imuninę sistemą. Tuomet neįmanoma pakankamai gerai kovoti su infekcija. Jei kortizolis yra nepakankamai aktyvus imuninė sistema bus per stipri. Bet nereiškia kad viskas okej. Tai reiškia kad hiperbudri imuninė sistema privers reaguoti į daugelį infekcijų, sirgimai gali būti dažni ir užsitęsiantis. Nes imuninė sistema niekaip negalės nurimti. Jei daug sergate, gal reikia stiprinti ne imunitetą, o antinksčius. (disklaimeris: yra ir kitų aspektų).
  2. Melatoninas. O ne, ir vėl miegas! Melatoninas turi ne grynai slopinantį bet reguliuojantį  poveikį imunitetui. Jis skatina gamyba imuninių ląstelių ir kitų elementų, bet tuo pat metu yra vienas stipriausių endogeninių (gaminamų mūsų viduje) antioksidantų, turi ir priešuždegiminį poveikį.Taip pat melatoninas skatina kasos fermentus (kurie padeda ardyti senas ląsteles, nereikalingus imuninius elementus, bakterijas). Melatoninas slopina insuliną. Apie insuliną mes nešnekėjome, bet jis yra vienas stipriausių uždegimo faktorių. Svarbu pastebėti kad imuninę sistemą balansuojantys melatonino poveikiai pasireiškia miegant naktį. Tai ką, į iHerb melatonino? Ne taip greitai. Melatoninas skatina kortizolio aktyvumą – ar jums jo tikrai reikia. Gal reikia tiesiog išsimiegoti.

Jau nebenoriu minėti kad kortizolis pats savaime nesiaktyvuoja – jis yra skatinamas nervų sistemos, tai yra streso.

Kokie požymiai pasako kad kortizolis per aktyvus:

  1. Lengvai atsiranda mėlynės;
  2. Esate linkę į nutukimą viršutinėje kūno (ypač pilvo viršus) dalyje, vadinamas mėnulio veidas;
  3. Dažnos grybelinės infekcijos;
  4. Lengvai lūžta kaulai, iki osteoporozės.
  5. Lengvai užsipleskiate;
  6. Plona, permatoma oda.
  7. Atsiranda vertikalių strijų;
  8. Sunkiai auga raumenų masę.

Jei manote jog kortizolis per aktyvus pirmiausiai susirupinkite savo nervų sistemą. Pradėkite nuo emocijų, apribokite laiką prie kompiuterio ir informacijos srautą. Nors dažnai tokio tipo žmonėms būdingas didelis veiksnumas leiskite sau pabūti ramybėje, pabūti čia ir dabar. Nešokant į ateitį ir nesisupant savo emocijose, ypač pyktyje, nors jis ir yra galinga jėga.

Du geriausi patarimai būtų:

  • Būkite čia ir dabar – rankų darbas, meditacijos, mindfullness.
  • Eikite miegoti iki 22 val vakare.
  • Ir jau tada galvokime apie papildus. Tinka viskas kas buvo paminėta čia.

Jūsų kortizolis nepakankamai aktyvus jeigu gimetė su silpnais antinksčiais arba savo antinksčius sugebėjote išsekinti (stresas, per daug darbo, neišsimiegojimas, lėtinė liga). Kaip pastebėti:

  1. Esate pelėda – sunku keltis ryte ir energijos banga yra vakare. Ne, eiti miegoti po 24val nėra naturalu;
  2. Greitai pavargstate;
  3. Yra juodi paakiai;
  4. Dažnai sergate;
  5. Turite alergijas;
  6. Sunkiai auga svoris.

Patarimai būtų tie patys kaip ir aktyvaus kortizolio. Emocijos ir jų suvokimas. Tačiau dažniausiai žmonės su silpnu kortizoliu nebus tokie išraiškingai pykstantys, labiau sulaikantys pyktį savyje, todėl verta mokytis savo pyktį atpažinti. Turbūt koks žmogus pasakytų kad nepyksta, bet jaučia susierzinimą, o išleidus pykti ant kito žmogaus gailėsis. Čia jau ne dėl neaktyvaus kortizolio per se. 

Taip pat vengti nervų sistemos pervargimo. Nes nervų sistemos aktyvavimas pareikalaus aktyvaus kortizolio, o jo nėra. Todėl galioja tas pats informacijos ribojimas.

Miegas – iki 22-23val. Taškas.

Papildai. Tinka juodieji serbentai, ąžuolo žievės preparatai, eleuterokokas, imbieras, ženšenis, rozmarinas, erškėtrožė.

O dabar perskaitykite straipsnio pradžią apie atvirumą dar kartą ir apmąstykite lyg skaitytumete ne apie imunitetą, bet apie psichologiją.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s