Pasirodo praėjo jau du metai nuo mano blogo paleidimo laiko. Šie metai tikrai buvo įdomus ir netikėti.
Per trečią endobiogenikos seminarą, kuriuo tema buvo imunitetas pamačiau šią skaidrę, kurį buvo pakartota ir paskutinio seminaro metu (skaidrė yra žemiau). Ji patraukė mano dėmesį nuo pirmo karto. Manau čia galim cituoti Kamyar Hedyat:
Būti gyvam tai būti atviram. Būti atviram tai pastoviai rizikuoti savo gyvybe.
Vienas pavojingiausių dalykų kurį mes atliekame kasdien yra kvėpuoti. Įkvėpti, įsileistį į save šviežio ar nelabai oro gurkšnį su viskuo ką jis atneša – bakterijos, tarša, virusai ir taip toliau. Tada iškvėpti, išleistį kas buvo prikaupta ir parodyti pasauliui kas viduje. Tai išties yra pavojinga.

Nuotaikos sutrikimas vadinasi “distimija“. Tiesiogiai – čiobrialiaukės sutrikimas. O mūsų nuotaikos labai priklauso nuo mūsų pasaulio suvokimo.
Labai dažnai žmonės turi įkvėpimą arba iškvėpimą trumpesnį. Tai daug pasako. Taip pat kaip ir užgulusi nosis, arba bronchitas, arba diafragmos spazmas.
Dalai Lama paskė, kad jei nori būti laimingas, turi būti atviras. Nes kai esi atviras, neturi ko slėpti. O kai neturi ko slėpti, esi nepažeidžiamas. Gal kas ir nesutiks.
Bet aš visvien čia. Ir stengiuosi atvirai rašyti ką galvoju. Jau du metus.
Ačiū, kad esate kartu su manimi, man yra labai svarbu dalintis savo žiniomis ir mintimis. Aš esu begalo laiminga, kad turiu žmonių su kuriais galiu dalintis.
Taigi, kaip ir praeitais metais ta Nelsono Mandelos citata yra aktuali. Palinkėjimas –
Tėgul mūsų pasirinkimai atspindi mūsų viltis, ne mūsų baimes.