(apie kelią į antinksčių nuovargį)

Buvau pažadėjusi sau du dalykus. Ne rašyti apie medikus ir nerašyti daugiau dviejų kartų per savaitę. Tačiau šiandien perskaičiau straipsnį (nuoroda apačioje) ir mintys pradėjo suktis.

Straipsnyje rašoma apie “negatyvią rūpinimąsi kainą”. Apie tai kad (JAV) epidemija tik prasideda bet gydytojai jau yra paveikti PTSD. Manau kad dauguma dar iki epidemijos (pas mus taip pat) buvo ant perdegimo ribos. (Prisiminkite – cinizmas nėra norma, bet pirmas perdegimo požymis, bet kurioje sferoje). Kai eini link išekimo, užtenka daug mažesnio, nei tai ką turime dabar, stresoriaus.

Aš pradėjau mąstyti apie tai kaip mes renkames profesijas. Dėja dažniausiai mes darome neapgalvotą sprendimą, vien dėl to kad darome jį kol dar neturime pilnai suformuotu kaktinių smegenų dalių (jos subręsta 21 metų). Butent šios dalys yra atsakingos už kritinį mąstymą. Taigi kritinio mąstymo dar neturime, bet traumų ir kompensacijų (psichologinių) jau turime.

Kiekvieno žmogaus kuris kreipiasi į mane aš klausiu “Ar jums patinka jūsų darbas, ar jis jums prasmingas?”.

Atrodytų, ar galima abejoti gydytojo darbo prasmingumu. Juk jis padeda žmogui. Tai neabejotinai kilni profesija. Būtent apie tai kaip dažnai mes pasirenkame teikti pagalbą (ne medikai, bet kiekvienas mūsų) ir noriu parašyti.

Šnekėti apie pagalbos suteikimą kitam yra sunkoka, net dvejojau ar rašyti. Bet tada prisiminiau kaip man nuo vaikystės buvo sakyta, kad ranka kuri duoda pagalbą, yra ir ranka kuri prašo pagalbos. Skaityti daugiau

Man uždavė klausimą, kuris mane iš tikrųjų palietė iki pat diafragmos spazmo. Kaip ten su tais papildais, vitaminais ir t.t. Skaityti daugiau

Kaip sako naujausi filosofai, mūsų laisvė turi ribas – ji baigiasi ten, kur prasideda svetimos nesąmonės. – V. Pelevin
Tiesą pasakius išgyvenau dvi ypatingai neautentiškas savaites. Matyt tam kad smegenis persijungtų nuo svetimų minčių prie savo tylos reikėjo gero restarto.
Šeštadienį su Aleksandr išvarėm į kaimą. Oras tam buvo ypač palankus ir belakstant per pievas greitai pamiršome koroną, nes prisiminėm Laimo ligą. Bendrom jėgom surinkom penkias erkes. Pavargom nuo saulės, vėjo, erkių ir vaikščiojimo. Namo grįžom laimingi ir nesukandžioti.
Griuvau į lova ir pagaliau supratau kokia aš pavargus.
Skaityti daugiau

(apie imunitetą, kortizolį ir melatoniną, 1a dalis)

Ketvirtame ar penktame kurse teko išgyventi sunkų laikotarpį. Tada pradėjau skaityti Dalai Lamos knygą “Menas būti laimingu”. Ir ten radau nuostabią citatą, kurią čia pateiksiu laisva forma: kai esi atviras, esi nepažeidžiamas, kai esi atviras nereikia bijoti.

Norint turėti, kaip sakoma, gera imunitetą reikia nuo mechanizmų pereiti prie priežasčių, nuo kaip prie kam/kodėl. Kai norite stiprinti imuninę sistemą ka norite stiprinti? Ląstelinį ar humoralinį imunitetą? Įgimtą ar įgytą? Atsako intensyvumą, ilgį, dažnį, lokalizavimą?

Imuninė sistema nėra uždara ir atskira nuo viso kito mūsų kūno. Taip pat ji nėra mūsų kūno pagrindinis valdytojas.

Žmogus nors ir yra atskiras vienetas tačiau negali būti atsiribojęs nuo aplinkos. Žmogui tam kad išgyventi reikia būti atviram pasauliui (įkvėpti, iškvėpti, valgyti, tuštintis, taip pat būti ir psichologiškai atviram ir lanksčiam). Imuninė sistema būtent tam ir egzistuoja, kad mes galėtume būti atviri, bet tą atvirumą galėtume išgyventi. Pabandykite visiškai užsidaryti nuo pasaulio ir nekvėpuoti porą minučių, arba nevalgyti porą savaičių.

Imuninės sistemos tikslas atskirti mane nuo ne manęs. Skaityti daugiau

Sako vakar Vilniuje šviesoforus apėmė depresiją – mašinų mažai ir jie nebesuprato kodėl turi veikti.

Geriu kavą ir žiūriu pro langą į sąstingių apimtą pasaulį. Truputi dreba rankos. Naujas rytinis ritualas žinių skaitymas. Jaučiu nerimą. Ką dar galiu padaryti?

Nerimą kai kurie jaučia labai aiškiai (man neramu), kai kurie jį slepia po drąsos kaukę (ką čia dar vienas virusas), kai kuriems nerimą išduoda kūnas (sutrinka virškinimas, pamirštama kvėpuoti). 

Nerimas yra galinga jėga, ji plusta kaip potvynis ir užvaldo visą kūną. Tai yra tam tikrą energija, kurį yra išlaisvinamą. Jos nesunaudojant, sustingus jai apėmus, ilgainiui blogėja net tik emocinė bet ir fizinė savijauta.

Skaityti daugiau

Viena mano mėgstamiausių istorijų.
Jaunas ir senas vienuolis ėjo kartu. Prie ūpės abu pamatė jauną moterį kurį pati negalėjo ūpės pereiti. Senas vienuolis paėmė moterį ant rankų ir pernešė. Po kelių kilometrų kelio jaunas pasakė:
– Kaip tu galėjai pernešti tą moterį, juk tai žeidžia mūsų įsitikinimus. Mums negalima liesti moters.
– Aš ją pernešiau ir palikau. O tu vis dar ją nešiesi. – atsakė senas vienuolis.

Pastaruoju metu daug galvoju apie dėžes. Ypač apie tas kurios mus riboja ir apsprendžia. Kažkur prieš metus rašiau apie puodus (kurie irgi yra dėžės) kurie riboja mūsų matymą/mąstymą.
O ryt skaitysiu paskaitą Pelenėje apie dar vienos mūsų “dėžės” problemas – apie odą, kuri yra mūsų ribos, mūsų “fasadas”, tai ką mato pasaulys.
Bet šiandien apie kitas dėžes. Apie tas kurias nešiojames.  Skaityti daugiau

Stovėjau Rolling Stones koncerte ir negalėjau patikėti dviem dalykais. Pirmas, kad matau tikrų tikriausius Rolling Stones. O kitas dalykas yra kiek jie turi energijos. Kaip tas 74 metų “senukas” šokinėja, šoka ir dar spėja dainuoti. Pasirodo mano vyras galvojo tą patį.
Ir momentas kuri pasiėmiau iš koncerto yra visai ne išgirsta mėgstamiausia daina, ne. Tai buvo momentas kai Mick Jagger išėjo į scenos kraštą ir pradėjo šokti visas plonas, apsirengęs juodai, o Keith Richards ir Ronnie Wood vienas šalia kito skambino gitaras ir žiūrėjo į šokantį Mick’ą su neapsakoma meile, kuria buvo neįmanoma nepamatyti. Tuo momentu viskas tapo aišku.
Mes esame įpratę matyti mechanistinį pasaulį. Žmogus yra mašina, kuri gesta, susidėvi su amžiumi ir… Na žinote.
Bet iš tikrųjų nejaugi tik tiek ir tėra?
Realistai pasakytų, kad taip, tik tiek. Nėra jokio “elan vital” (gyvybinės jėgos), nes jo negalima apčiuopti, pauostyti, paliesti, pamatyti ir išmatuoti (Henri Bergson go home). Tačiau ką jei ne gyvybinę jėgą, jei ne varomajį postumį buvo tai ryškiai galima matyti Keitho ir Ronnie veiduose?
Skaityti daugiau

Baimė būti per daug kaip ir baimė būti nepakankamai yra ta pati baimė – baimė būti savimi.
Sykį skaičiau pranešimą gausiai fitneso trenerių auditorijai apie individualaus požiūrio svarbą sporto salėje.
Ko nepaminėjau yra kūno ir mūsų savęs suvokimo santykis. Skaityti daugiau

Kai vasaros atostogos nusikelia belieka rašyti provakacijas.
Dauguma žmonių kuriuos matau savo praktikoje skiriasi tuo ką nori iš manęs išgirsti per konsultaciją. Vieni nori patvirtinimo kad turi per daug streso. Kiti išgirdę kad stresas lemia sveikatos problemas nusprendžia kad nieko naujo ne išgirdo. Itin retais atvejais pasakau kad gyvensenos pokyčiai nėra pagrindinis gydymas, bet vis vien reikalingas kito gydymo veiksmingumo palaikymui.
Pasakyk man kažką ko dar nežinau. Gyvensena, šmeviansena.
Kas turi tam laiko.
Man atrodo pats laikas suvokti kaip veikia stresas ir kodėl prie kiekvienos ligos vadovėlyje stresas yra kaip faktorius.
Kodėl vienus stresas veikia daugiau nei kitus.

Supraskite kūną kaip sąskaitą banke.

Skaityti daugiau

10 priežasčių kreiptis pas osteopatą.

Kažkodėl niekad neužtenka laiko savo sveikatai.

Budistų “start up’as” – kitame gyvenime turėti daugiau laisvo laiko.

Juokauju.

Kodėl darotės mašinos techapžiūrą? Nejaugi ne dėl savo saugumo, o tik tam, kad negauti baudos?

OsteopathicQuotes10Lumbar

Jei skauda/bloga šiandien, reikia kažką su tuo daryti šiandien. Neduoti problemai tapti lėtine. Skausmas, diskomfortas yra signalas, kad reikia keistis. Skaityti daugiau

1482849396996294Kaip žinią patarimas mažiau dirbkite yra labai sunkiai įveikiamas. O dažniausiai mes esame aplamai įpratę “varyti”. Atsimenu dar studijų laikais kai visi aplinkui studijavo ir mokėsi aš jaučiausi balta varna, kadangi man atrodė, jog vien medicinos studijų pakanka ir net per akis. Bet kažkur gyliai viduje jaučiausi lyg kažką gyvenime darau neteisingai. Taigi ilgainiui ir aš pasidaviau madai ir pradėjau “varyti”. Darbas didelėje poliklinikoje, osteopatija, endobiogenikos studijos ir sporto salė keturis kartus per savaitę. Taip pat šilti pietus vyrui ir švarus namai. Gerai kad dar neturėjau vaikų. Tokių žmonių yra labai daug.

Mūsų kūnas yra sutvertas taip kad kai kažkur pradeda trukti, kitur pradeda kompensuoti. Pavyzdžiui, kai smegenis dirba labai daug ir joms reikia energijos (nes be energijos nedirbsi). Tada mes pradedame imti energijos kitoje vietoje. Pavyzdžiui virškinimo trakte (t.y virškinimui skiriame mažiau energijos) ir atsiranda pilvo putimas. Ne liga. Bet simptomas kad kompensacija jau prasidėjo. Skaityti daugiau