Neišsprendžiamos problemos?

Dienos yra ilgos, bet metai trumpi. Laikas lekia. Ir jau šį savaitgalį laukia ketvirtas endobiogeninės medicinos seminaras.

Esu iki ausų darbuose. Ir šiuo metu poreikis mokytis, ruoštis seminarui ir konsultacijoms yra didesnis už poreikį rašyti. Taigi, neturiu laiko ilgiems straipsniams. Bet trumpam įrašui laiko stengiuosi rasti.

Mes turime suprasti, kad genai ir smegenys nėra mūsų pagrindinis vedlys. Radau labai gerą pasakymą – DNR mlekulė yra nuobodžiausia molekulė mūsų kūne. Ji nedaro nieko, išskyrus genetinės informacijos saugojimą. Mes nepaveldime ligų. Paveldėti galima tik polinkį (nebent kai kurias labai rimtas genetines ligas su DNR mutacijomis ir chromosomų sutrikimais). Ligas mes „užsitarnaujame“. DNR neformuoja mūsų kūno, mes formuojame savo kūną, arba tiksliau save.

Kaip jau ne kartą sakiau – smegenys yra mūsų tarnas. Smegenys nėra mūsų sąmoningumas, tai tik talpykla.

Štai nuoroda į puikų straipsnį, kuris remiasi nuostabaus gydytojo profesoriaus Jaap van der Wal darbais, kuris mane pastumėjo šandien vis dėl to sėstis prie klaviatūros.

Čia pacituosiu savo meilę – Alan’ą Watts’ą:

Koks yra santykis tarp kūno ir psichikos? Problemos, kuriuos lieka atkakliai neišsprendžiamos turi būti vertinamos kaip neteisingai užduoti klausimai, kaip klausimas apie priežastį ir padarinį. Išdalinkite visumą į dvi dalis, pamirškite, kad tai padarėte ir sukite galvą amžiais, kaip šie du dalykai susiję“.

Dualism.jpg

Mažas džiaugsmas.

Visai pamiršau, bet pasirodo vakar buvo mano blog’o gimtadienis. Mums metai! Nors facebook puslapis atsirado dar 2013 metais, man buvo labai svarbu turėti tikrą blog’ą. Manau po metų laiko galiu atvirai vadinti save blogere.

Labai ačiū, kad esate kartu. Man tai yra be galo svarbu. Negaliu atsidžiaugti, kad yra jau beveik du tūkstančiai sau neabejingų žmonių.

Todėl nedidelis “disclaimer”, atvirai ir su didele meile Jums.

FB_IMG_1465202962387

Mano puslapis gimė be abejo reklamos tikslais. Tačiau laikui einant svarbiau tapo supažindinti žmones su savo kūnu, priversti susimąstyti apie save, savo sveikatą ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Informuotas = ginkluotas.

Esu gydytoja, esu specialistas ir gerbiu savo skaitytojus, taigi negaliu rašyti nesiremdama patikima informacija ir nusileisti iki populiariosios spaudos stiliaus rašant apie tokį svarbų dalyką kaip sveikata. Todėl mano straipsnius kartais gali būti sunku skaityti.

Nerašau nevieno sakinio, kol nebūnu šimtų procentų tikra savo žodžiuose. Rašau tik tai kuo tikiu pati ir ką darau pati.

Kai paauglystėje man reikėjo likti vienai ir man būdavo baisu, mama man sakydavo –

Visur yra žmonės.

Ir tai yra labai svarbi frazė. Bent jau mano gyvenime. Nes tuo sakiniu man buvo sakoma, kad tau visada padės, nesi viena, nėra ko bijoti. Todėl rašau žmonėms ir pastoviai mokausi, kad surasčiau daugiau būdų padėti.

Taigi, su maža švente mane!

choices-quote
Ir gimtadieninis palinkėjimas nuo Nelsono Mandelos.

Pradėkime šokti.

13177513_10154197337294182_5059319596930192519_nKoks baisiausias dalykas gali atsitikti Jūsų gyvenime?

Naktimis sapnuoju košmarus. Apie tą patį. Darbo dienos pradžia, o prie mano kabineto jau sėdi krūva neužsirašusių pacientų su ligos istorijomis rankuose. Ir mano ramios dienos planai sugriūna.

Mes klaikai bijome, kad kas nors įvyks ne taip kaip mes planavome, kad mūs išstums iš komforto zonos.

Paklausiau draugės, kas baisiausio gali atsitikti per jos vestuves. Atsakymas buvo – kas nors sušuks “Gorko”. Viena vertus, taip, tai turi būti tavo gražiausia diena, bet kita vertus, kas čia baisaus ir nepataisomo?

Man atrodo, baisiausias dalykas yra frazė “turi būti”.

Turi būti taip, o jei ne taip sugadinta nuotaika, diena, o gal net gyvenimas. Nes turėjo būti taip, o įvyko kaip įvyko.

Turiu pabaigti straipsnį iki kietvirtadienio, nes kitaip… O kas įvyks?

Mes bijome pokyčių.

Nėrimas. Štai problema su kuria susiduriu kasdienėje praktikoje dažniau nei su sloga, dažniau nei su aukštu kraujospūdžiu ar vėžiu. Štai su kuo susiduriu ir asmeniniame gyvenime.

Trys ketvirčiai pasaulio žmonių patiria stresą 2 svaičių laikotarpių. Toliau skaityti “Pradėkime šokti.“

Sportas ir funkcionalumas.

18537342Po medicinos ir savo vyro, mano sekanti meilė yra sportas. Ne paslaptis, kad labiausiai mėgstu dirbti su sunkiais svoriais ir išmokau jų nebijoti. Mėgstu štangos svorį ant pečių, mėgstu kai reikia atgauti kvapą ir kaip skauda raumenys. Per dešimt sportavimo metų išbandžiau įvairių treniruočių – bėgimas, joga, pilatesas, tabata, intervalinės treniruotės. Supratau, kad neteisingo būdo sportuoti nėra.

Sportas yra įrankis ir nuo mūsų priklauso, kaip mes šį įrankį naudojame, ar sau pakenksime, ar pagelbėsime.

Mintis pasvarstyti šia tema kilo dar prieš atostogas.

Teko daug skaityti apie funkcines treniruotes. Susidomėjau, nes pradėjau galvoti apie savo sportavimo stilių. Ar tai, ką aš darau yra pakankama, kad jaustis gerai ir išlikti sveikai?

Ar pakanka tiesiog sunkiai kilnoti ar bėgioti kasdien? Pradėjau galvoti apie sporto ir funkcionalumo sąsajas. Toliau skaityti “Sportas ir funkcionalumas.“

Apie protą. 50 jubiliejinis įrašas.

13015531_1099635793391688_6957806052747328544_nBe abejo, daug paprasčiau būti pozityviam, kai išeini atostogų.

Šiandien iškepiau sausainių, išgėriau kavos ir nuėjau į sporto salę. Ir tai man yra laimė. Nors artimiausią savaitę nebus naujo straipsnio, atostogų nuo savo puslapio ir osteopatijos pilnai neišeinu niekada. Bet nepriklausyti nuo poliklinikos darbo grafiko (nors ir myliu šį darbą) yra palaima.

Taigi džiaugiuosi, kad pagaliau turiu laisvą rytą ir sėdėdama ant sofos su savo kate galiu pasidalinti su Jumis mintimis, kurios sukosi mano galvoje pastaruoju metu ir laukė tinkamo momento. Toliau skaityti “Apie protą. 50 jubiliejinis įrašas.“

Peties skausmas. Klinikinis atvejis.

2672b4a25ee01e634edc17cb56d20a73Paprastai dirbdama poliklinikoje manualinių technikų nenaudoju. Priežastys įvairios. Dažniausia, be abejo, yra laiko stoka (kaip žinia, procedūra paprastai užtrunka apie valandą). Taip pat ateinantis pas mane poliklinikoje pacientas tikisi visai kito. O lėtinėms problemoms spręsti reikalinga ne viena procedūra.

Bet šį kartą ryžausi, ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Klinikinis atvejis. Pacientė kreipėsi dėl nuo vakar vakaro atsiradusio stipraus dešiniojo peties skausmo, negalėjo atitraukti peties daugiau 45 laipsnių. Ūmios traumos nebuvo, visą vakarą dirbo prie kompiuterio, taip pat dieną pridavė kraujo donorystei. Taigi, nuo simptomų atsiradimo praėjo apie parą. Palpuojant petį trigerinių taškų nebuvo. Toliau skaityti “Peties skausmas. Klinikinis atvejis.“

Pavasarinės mintys sportuojantiems.

1428388137323844Savo kasdienėje praktikoje matau, kaip stipriai fizinė būklė įtakoja mūsų pasitenkinimą gyvenimu, laimės pojūtį.

Taip, turime gyventi čia ir dabar, būti “present”. Tačiau labai dažnai girdžiu iš savo pacientų – „viskas buvo gerai, tik pradėjau po truputį išbyrėti, senatvė ateina“.

Kaip jau rašiau, senatvė – tai kompensacijos procesų išsekimas.

Girdžiu atsakymus: “taigi stresas buvo senai”, “trauma buvo dar prieš 10 metu”.

Kol jaučiamės gerai, nevertiname to, skubame, lekiame. Bet pasijutus prasčiau, staigiai viskas apsiverčia ir sveikata tampa didžiausias turtas.

Norėjome pasilinksminti jaunystėje, gavome traumų – netekome kepenų kompensacijos galimybių.

Neturėjome laiko prižiūrėti mitybos, valgėme netinkamą maistą ir netinkamu laiku – pakenkėm medžiagų apykaitai.

Norėjome pasirodyti “kieti” sportuojant – sąnariai bei sausgysles „susidėvėjo“.

Nešiojome aukštakulnius – pradėjo nuolat skaudėti kauliukas.

Laiku neėjome miegoti (nes reikia dirbti / labai įdomus filmas) ir gavome hormonų disbalansą.

Kaip šiurkščiai beskambėtų, dažnai, mes turime ligas, kurių nusipelnėme.

Pavasaris yra detoksifikacijos laikotarpis. Taigi, galime padėti sau išvengti senatvės. Tam reikia dirbti visom kryptimis. Apie proto detoksifikaciją jau rašiau čia. Taigi, šį kartą – apie kūno priežiūrą. Toliau skaityti “Pavasarinės mintys sportuojantiems.“

Kalbos kultūra. Trys patarimai ir bonusas.


92c1b604-02e2-4878-9c67-48e25a4b987dKą tai reiškia – nieko neveikti? Daugumai žmonių tai yra didėlis iššūkis. Kaip tai, tiesiog sėdėti sudėjus rankas?

Registruojantis į TEDxVilnius reikia užpildyti anketą. Šiais metais vienas klausimų buvo – jei galėtumėte turėti super galią, kas tai būtų? Mano atsakymas – išmokti “stillness”, sustabdyti mintis ir tiesiog išlikti tyloje nieko negalvojant, neveikiant. Tai būtų lygu pajusti esamą momentą, būti čia ir dabar.

Bet net tuomet, kai turime galimybę nieko neveikti, ieškome veiklos. Kartais paklausiu savęs – ar mes nebemokame būti su savimi, ar pastoviai ieškome pabėgimo galimybės?

Žinau, kad turbūt dauguma tikisi mano puslapyje kuo daugiau sužinoti apie “kūniškus” dalykus – nugaros skausmą, raumenų patempimą… Bet šnekėti vien apie tai būtų neteisinga.

Šiandien papasakosiu apie kalbos kultūrą. Kalbos su savimi kultūrą.

Taigi, siūlau tris patarimus mintims išvalyti plius bonusą straipsnio pabaigoje. Toliau skaityti “Kalbos kultūra. Trys patarimai ir bonusas.“

Apie rankas.

Demistifikuojant mano darbą. Nors ir pajuokauju, kad dirbu “šamane”, kartais kyla noras paaiškinti, ką čia tokio ypatingo jaučiu. Nes kaip visada sakau, mūsų rankose yra daugiau, nei mes įpratę manyti.

Skaitydama Baralio instituto puslapį, radau labai įdomų klinikinį tyrimą, kuriuo šiandien ir noriu pasidalinti.

Tai mūsų taktilinių galimybių tyrimas. Toliau skaityti “Apie rankas.“

Osteopatijos požiūris į kaukolę.

James Hopkins
Autorius James Hopkins

Įprasta manyti, kad mūsų kaukolė yra vientisa dėžė su keletu skylučių. Šiandien noriu Jums pasiūlyti kiek kitokį požiūrį į kaukolės kaulus, su kuriuo galima sutikti, galima nesutikti. Bet neįmanoma ginčyti efektus, kuriuos galima stebėti po osteopatinio darbo su kaukole.

Kaukolėje yra išskiriamas neurocranium (dėžė) ir viscerocranium (veido dalis). Toliau skaityti “Osteopatijos požiūris į kaukolę.“