Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.

Po paskutinio endobiogeninės medicinos seminaro pralėkė jau visa savaitė. Neišsimiegojimas ir emocijų perteklius davė savo vaisius – savaitgalį negalėjau net piršto pajudinti. Bet noras skaityti praeitą medžiagą nugalėjo, po ko naktimis sapnavau endobiogeninius indeksus. Pamoka? Reikia mokėti pilnai atsijungti.

FB_IMG_1467273804403

Tačiau koks bebūtų nuovargis nesitiki, kad šis seminaras jau praeityje ir kitas tik po trijų mėnesių. Prieš pirmą seminarą negalėjau net įsivaizduoti, kokia kelionė laukia, kad turėsiu galimybę prisidėti prie kažko labai svarbaus, naujo ir neįtikėtino. Nežinojau, kad sutiksiu tiek daug nuostabių žmonių ir gausiu tiek paramos ir palaikymo. Taip pat nesitikėjau, kad gausiu tiek daug atsakymų į klausimus, į kuriuos anksčiau atsakymų neįsivaizdavau.

Ką galiu padaryti dėl paciento, kuris po osteopatijos kurso atkrenta?

Kodėl kai kurių pacientų visada sumažėjęs/padidėjęs leukocitų skaičius?

Ką pasiūlyti pacientui, kad paspartinti osteopatijos efektą esant funkciniam pilvo skausmui, migrenai, pilvo putimui mažiukui?

Ir dar daugiau klausimų, kurių net negaliu prisiminti, nes jie virto atsakymais.

O paskutinio seminaro metu buvo nagrinėjama labai svarbi problema, kuri paliečia apie 70-80% žmonių gyvenimo eigoje. Sėdėjau ir mintyse vardijau pacientus.  Toliau skaityti “Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.“

Pradėkime šokti.

13177513_10154197337294182_5059319596930192519_nKoks baisiausias dalykas gali atsitikti Jūsų gyvenime?

Naktimis sapnuoju košmarus. Apie tą patį. Darbo dienos pradžia, o prie mano kabineto jau sėdi krūva neužsirašusių pacientų su ligos istorijomis rankuose. Ir mano ramios dienos planai sugriūna.

Mes klaikai bijome, kad kas nors įvyks ne taip kaip mes planavome, kad mūs išstums iš komforto zonos.

Paklausiau draugės, kas baisiausio gali atsitikti per jos vestuves. Atsakymas buvo – kas nors sušuks “Gorko”. Viena vertus, taip, tai turi būti tavo gražiausia diena, bet kita vertus, kas čia baisaus ir nepataisomo?

Man atrodo, baisiausias dalykas yra frazė “turi būti”.

Turi būti taip, o jei ne taip sugadinta nuotaika, diena, o gal net gyvenimas. Nes turėjo būti taip, o įvyko kaip įvyko.

Turiu pabaigti straipsnį iki kietvirtadienio, nes kitaip… O kas įvyks?

Mes bijome pokyčių.

Nėrimas. Štai problema su kuria susiduriu kasdienėje praktikoje dažniau nei su sloga, dažniau nei su aukštu kraujospūdžiu ar vėžiu. Štai su kuo susiduriu ir asmeniniame gyvenime.

Trys ketvirčiai pasaulio žmonių patiria stresą 2 svaičių laikotarpių. Toliau skaityti “Pradėkime šokti.“

Pavasarinės mintys sportuojantiems.

1428388137323844Savo kasdienėje praktikoje matau, kaip stipriai fizinė būklė įtakoja mūsų pasitenkinimą gyvenimu, laimės pojūtį.

Taip, turime gyventi čia ir dabar, būti “present”. Tačiau labai dažnai girdžiu iš savo pacientų – „viskas buvo gerai, tik pradėjau po truputį išbyrėti, senatvė ateina“.

Kaip jau rašiau, senatvė – tai kompensacijos procesų išsekimas.

Girdžiu atsakymus: “taigi stresas buvo senai”, “trauma buvo dar prieš 10 metu”.

Kol jaučiamės gerai, nevertiname to, skubame, lekiame. Bet pasijutus prasčiau, staigiai viskas apsiverčia ir sveikata tampa didžiausias turtas.

Norėjome pasilinksminti jaunystėje, gavome traumų – netekome kepenų kompensacijos galimybių.

Neturėjome laiko prižiūrėti mitybos, valgėme netinkamą maistą ir netinkamu laiku – pakenkėm medžiagų apykaitai.

Norėjome pasirodyti “kieti” sportuojant – sąnariai bei sausgysles „susidėvėjo“.

Nešiojome aukštakulnius – pradėjo nuolat skaudėti kauliukas.

Laiku neėjome miegoti (nes reikia dirbti / labai įdomus filmas) ir gavome hormonų disbalansą.

Kaip šiurkščiai beskambėtų, dažnai, mes turime ligas, kurių nusipelnėme.

Pavasaris yra detoksifikacijos laikotarpis. Taigi, galime padėti sau išvengti senatvės. Tam reikia dirbti visom kryptimis. Apie proto detoksifikaciją jau rašiau čia. Taigi, šį kartą – apie kūno priežiūrą. Toliau skaityti “Pavasarinės mintys sportuojantiems.“

Kalbos kultūra. Trys patarimai ir bonusas.


92c1b604-02e2-4878-9c67-48e25a4b987dKą tai reiškia – nieko neveikti? Daugumai žmonių tai yra didėlis iššūkis. Kaip tai, tiesiog sėdėti sudėjus rankas?

Registruojantis į TEDxVilnius reikia užpildyti anketą. Šiais metais vienas klausimų buvo – jei galėtumėte turėti super galią, kas tai būtų? Mano atsakymas – išmokti “stillness”, sustabdyti mintis ir tiesiog išlikti tyloje nieko negalvojant, neveikiant. Tai būtų lygu pajusti esamą momentą, būti čia ir dabar.

Bet net tuomet, kai turime galimybę nieko neveikti, ieškome veiklos. Kartais paklausiu savęs – ar mes nebemokame būti su savimi, ar pastoviai ieškome pabėgimo galimybės?

Žinau, kad turbūt dauguma tikisi mano puslapyje kuo daugiau sužinoti apie “kūniškus” dalykus – nugaros skausmą, raumenų patempimą… Bet šnekėti vien apie tai būtų neteisinga.

Šiandien papasakosiu apie kalbos kultūrą. Kalbos su savimi kultūrą.

Taigi, siūlau tris patarimus mintims išvalyti plius bonusą straipsnio pabaigoje. Toliau skaityti “Kalbos kultūra. Trys patarimai ir bonusas.“

Balansuotas protas.

1452748163262440Šį pirmadienį noriu pasiūlyti vieną galimų atsakymų į klausimą “kaip kovoti su stresu”, kuris galėjo Jums kilti po praeitos savaitės straipsnio.

Balansuotas kūnas yra balansuotas protas, ir atvirkščiai. Būtina šnekėti apie būdus stiprinti ne tik kūną, bet ir protą. Todėl buvau maloniai nustebusi, kai per endobiogeninės medicinos seminarą dokt. Alicija Jūškienė skaitė paskaitą apie “Mindfullness” – dėmesingą įsisąmoninimą, bei jo poveikį mūsų hormoninei pusiausvyrai. Kalba eina apie meditaciją bei praktikas, kurios mums padeda būti čia ir dabar. Ir tam nebūtina tapti budistu arba važiuoti metams į Indiją.

Net ir bulvių skutimas gali būti meditacija, jei tuo metu galvoti tik apie bulvių skutimą.

Kaip sakiau, kai man reikia nuraminti protą, aš kreipiuosi į jogą. Noriu pasidalinti savo mėgstamu Youtube kanalu. Būtinai užmeskite akį, nes tai joga gerai savijautai, o ne “greičiau atsistojame ant galvos” joga.

https://www.youtube.com/user/yogawithadriene

Tam, kad įveikti stresą nereikia su juo “kovoti”, reikia jį priimti. Ir to gali užtekti, kad pagerinti ir savo kūno būseną. O jei to neužtenka, yra nuostabių manualinių technikų.

Smegenys ir stresas.

29646445b426e0802a26c07391a5e3cfAr pastebėjote, kaip įtampos metu sukandate dantis? Vienas dažniausių lėtinės įtampos simptomų yra naktinis griežimas dantimis. O ryte skauda kaklą. Pastovi įtampa žandikaulio-smilkininiame sąnaryje sukelia sąnarinio disko susidevėjimą, raiščių pertempimą, sąnario artrozę, traškesį, kartais net strigimus. Kaip tai įvyksta? Žmogaus galvos smegenyse yra struktūra (arba geriau struktūrų visuma) vadinama retikulinė aktivuojanti sistema (RAS).

Tai neuronų sankaupos, kurias jungia bendra funkcija. Toliau skaityti “Smegenys ir stresas.“

Netikėti atradimai netikėtose vietose.

Šiandien trumpas straipsnis. Kodėl Jums reikia susidomėti endobiogenine medicina.

Iš tikrųjų endobiogeninės medicinos seminaruose lankosi ne tik medikai, bet ir kitų profesijų žmonės – verslininkai, psichologai. Endobiogeninė medicina yra individualizuota – tai yra kiekvienas žmogus yra matomas toks koks jis yra, o ne savo ligų visuma.

matrixpills
Tai paveiksliukas, kurį panaudojo mūsų mokytojas Dr. Kamyar M. Hedayat per pirmą seminarą. Kaip filme “Matrix“ pasirinkus spalvą, atgal nesugrįši, taip ir pasirinkus endobiogeninę mediciną pasaulis pasikeis.

Labai įdomu, kaip kruopelė po kruopelės besimokant, lankantys paskaitose surenki save. Pradedi suprasti, kodėl tam tikruose situacijose pasielgi taip, kaip pasielgi. Kodėl negali šnekėti prieš auditoriją, atsibundi trečią valandą nakties. Kodėl tavo blakstienos užsiriečia, o draugės ne. Kodėl gimei su plaukais, o treniruojant kojas keturgalvis raumuo niekaip neauga…

Ir taip pradedi suprasti save ir priimti save tokiu koks esi.

Labai įdomi patirtis, kurią aš radau netikėtoje vietoje. Už tai esu labai dėkinga šią savaitę. O taip pat labai džiaugiuosi, kad jau turiu galimybę pradėti konsultuoti ir padėti remiantis endobiogeninės medicinos principais.

Po endobiogeninės medicinos bei kraniosakralinės terapijos seminarų esu pilna idėjų, kuriom nekantrauju su Jumis pasidalinti.

 

Kraujagyslės ir nervų sistema.

Labai svarbus mūsų kūno struktūrinis vienetas yra kraujagyslė. Mes dažnai atkreipiame dėmesį į savo kojų venų būklę, bijome aneurizmų smegenyse, žinome apie miokardo infarktą. Bet išemija (kraujo nepritekėjimas) sutrikdo ir kitų organų veiklą. Sumažėjus kraujo pritekėjimui organai badauja, jiems trūksta deguonies, mitybos.

Juana Gomez
Koliažo autorė Juana Gomez

Kitas svarbus mūsų kūno vienetas yra nervų sistema. Skiriame simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemos dalis. Tarp šių sistemų normoje yra pusiausvyra. Toliau skaityti “Kraujagyslės ir nervų sistema.“

Stuburo sveikata. Pažvelgti giliau.

Slippers-520x674“Kuo daugiau aš moku, tuo daugiau aš suvokiu, kiek daug dar nemoku.” Albertas Einšteinas.

Niekaip negaliu liautis galvodama apie būdus, kuriais mes sau kenkiame, o juolab kaip per savo nežinojimą kenkiame kitiems. Nors mano sportavimo stažas galbūt net didesnis už kai kurių sertifikuotų trenerių, tikrai nebandau sudarinėti kitam žmogui sporto programų. Taigi kartais man didžiausiu blogiu atrodo, kai matau jauną vaikiną, atvedusį į sporto salę savo panelę ir nurodantį jai ką ir kaip daryti. Paneliai paprastai naudos jokios, o aš bent jau pasisemiu įkvėpimo. Paskutinį kartą mačiau, kaip jauna panelė stūmė štangą nuo krūtinės prižiūrima savo draugo. Ir kiekvieną kartą stumiant jos krūtininė stuburo dalis bei juosmuo atsitraukinėjo nuo suolelio kokius dešimt centimetrų.

Kai šnekame apie neteisingą pratimų atlikimą visi labiausiai bijo tarpslankstelinių diskų išvaržų. Bet žalą, kurią galime patirti yra daug didesnė. Įprasta galvoti – šį pratimą darau jau ilgą laiką, bet niekados nebuvo radikulito, taigi viskas OK. O tai kad paskauda nugarą (nedaug), yra vidurių užkietėjimas, ar skausmingos mėnesinės, tai gi čia ne prie ko.

Mano pagrindinis tikslas yra kelti žmogaus “self-awareness”, t.y. savęs suvokimą. Todėl šiandien pradėjusi nuo stuburo sveikatos iš tikrųjų noriu parodyti, kur slypi problemos. Parodyti kaip paprastas slankstelių bei jų jungiančių raiščių traumavimas veda prie viso organizmo balanso praradimo. Toliau skaityti “Stuburo sveikata. Pažvelgti giliau.“

Kalėdinis pasakojimas apie meilę, Alzheimerį ir holistinę mediciną (šiek tiek).

_20151218_083309Laikas traukti iš didelės dulkėtos dėžės kalėdinius eglės papuošimus. Kai kuriems jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Mano močiutė pirko juos Maskvoje, paskui vežė į Vokietiją (senelis buvo karo gydytojas). Kai senelį perdislokavo į Vilnių, kalėdiniai burbulai atkeliavo kartu. Mano mėgstamiausi visada buvo dideli raudoni burbulai su žvaigždėmis ir kometomis. Aš turiu vieną, vieną turi mano tėvai. O buvo jų šeši. Kažkada. Kai dar šventėm Kalėdas pas močiutę, visi kartu. Mes su tėvais atvažiuodavome iš Baltarusijos kasmet švęsti Kalėdų Vilniuje.

Švenčiame kartu ir dabar. Bet kaip beveik nebeliko kalėdinių burbulų, taip nebeliko mano senelių. Beveik. Mano močiutė, ta kuri saugojo kalėdinius papuošimus dar su mumis. Beveik. Jį serga Alzheimerio liga. Taigi su mumis jį pusiau. Bet man neliūdna. Taip, tai sunki liga, bet mums sekasi. Močiutė mus puikiausiai atpažįsta, nors sudėtinga būna palaikyti pokalbį. Be to liga lėtai progresuoja, taigi ji palengva išeina.

Demencijos būna skirtingos. Toliau skaityti “Kalėdinis pasakojimas apie meilę, Alzheimerį ir holistinę mediciną (šiek tiek).“