Prieš keletą dienų buvau labai pasipyktinus. Parašė mano draugas, kurį gydau ir papasakojo, kad skauda nugarą. Paklausiau kas atsitiko. Sako, nusprendžiau išbandyti naują grupinę treniruotę (žmogus profesionaliai sportuoja jau daug metų), reikėjo daryti pritūpimus su štanga. Vieno pritūpimo metu ir pajuto stiprų juosmens skausmą. Tiesą pasakius, netekau žado. Kaip galima per grupinę treniruotę (buvo dvylika – penkiolika žmonių) duoti pritūpimus su štanga? Šis pratimas reikalauja labai tikslaus atlikimo bei kontrolės.
Kaip mėgsta sakyti mano tėvas: „Sveikiems fizkultūros nereikia, o sergantiems fizkultūra kontraindikuotina“. Aišku, pusiau juokais. Tačiau dalis tiesos tame yra. Sveikas žmogus, nemokantis teisingai sportuoti, nežinantis savo kūno, savo galimybių gali labai greitai sau pakenkti. Netgi reguliariai sportuojantys žmonės dažniau, nei galima pagalvoti, kenkia sau sporto metu. Pati sportuoju daug metų, pripratau įsiklausyti į savo kūną. Kartais ateinu į treniruote su viena mintimi, o padarau visai kitą, nes jaučiu, ko reikalauja kūnas. Tačiau pati (nors ir žinau, kaip daryti ir ko nedaryti) atsistoju ant tų pačių grėblių. Nori pasiekti greitai, pasirodyti gerai, bet galiausiai pakenki sau ir turi padaryti pertrauką. O jei nesugebi sustoti, tai problemos tampa lėtinėmis.
Sveikas, gražus, treniruotas kūnas – procesas, kurio skubinti aš nepatarčiau. Skaityti daugiau