Kas bendro tarp gerklės skausmo, slogos ir akių ašarojimo? Peršalimas. Dažniausias variantas, be abejo. Tačiau šiandien noriu papasakoti ne apie tai. Klinikinis atvejis. Iš tikrųjų, vienas iš daugelio. Skaityti daugiau
Ar žinote, kas yra geriausia, ką Jūs galite padaryti dėl savo sveikatos?
Reguliariai sportuoti? Be abejo! Sveikai maitintis? Tikrai taip. Mesti rūkyti? Nejaugi dar rūkote? O gal išsimiegoti? Kas be ko.
Bet yra dar vienas dalykas, be kurio visos Jūsų pastangos bus ne tokios efektyvios, o gal ir kenksmingos. Žinote, kas yra gydytojo pikčiausias priešas? Skaityti daugiau
Dienos trumpos, naktys ilgos. Taigi pats laikas išsimiegoti. Ne? Labai daug darbų? Reikia dar panaršyti internete?
Poliklinikos darbas prasideda 7val. ryto. O vyras kas savaitę „pulls allnighter“. Per XX amžių vidutinė miego trukmė sumažėjo apie 2 val. Jei amžiaus pradžioje žmonės miegojo 8-8,5val, tai dabar miegui skiria vos 6 val. Ir tai skaitoma normalia elgsena. Jau kažkiek rašiau apie migo higieną, tačiau dar tuomet pagalvojau, kad reikia atskiro straipsnio šia tema.
Suaugusiam žmogui vidutiniškai reikia 7-9 val. miego per naktį (lenkite šį skaičių į didesnę pusę). Kasnakt kai Jūs neišmiegate reikiamų valandų organizme susidaro deficitas, kurį reikia papildyti. Tai yra Jūs skolinatės iš savęs miego valandas ir skolą reikės grąžinti.
Taigi šį kartą noriu pašnekėti, kaip neišsimiegojimas padaro Jus storais, mažiną darbo kokybę, slopiną Jūsų imunitetą ir veda prie diabeto. Skaityti daugiau
Stovėjau Paryžiuje prie lango ir stebėjau žmones. Lauke 19 laipsnių šilumos, lapkričio šeštą Vilniuje taip šilta nebūna. Vėliau planavau pasivaikščioti palei Sieną, atsigerti kavos ir pasėdėti Tiuleri sode ant vienos tų žalių kėdžių. Pagalvojau, ar įmanoma būti nelaimingam Paryžiuje? Bet paskui pagalvojau, kad endobiogeninė medicina gimė Paryžiuje, kad Paryžiuje yra didelė osteopatijos mokykla – Jean-Pierre Barral’io.
Visur žmonės. Ir visi serga. Kaip sakydavo mano chemijos mokytoja – mintys it blusos. Taip mąstydama prisiminiau savo mokslinį darbą. Rašiau apie įtampos galvos skausmus.
Ar žinote kiek procentų žmonių patiria galvos skausmus? Skaityti daugiau
Praeitą savaitę skaičiau paskaitą apie infekcinių ligų prevenciją. Šiuo metu poliklinikoje pastebimai daugėja sergančių infekcinėmis ligomis. Taigi, nusprendžiau pasidalinti su Jumis paprastais stipraus imuniteto receptais.
Tam, kad išvengti ligos, reikia pirmiausiai ją suprasti. Skaityti daugiau
Devynerių medicinos studijų metų man pasirodė permažai. Todėl papildomai studijavau manualines technikas. Bet to irgi nepakanka.
Kažkada perskaičiau tokią frazę: Kiekvienas sutiktas žmogus žino kažką, ko tu nežinai.
Būdamas gydytoju pripranti (bet iš tikrųjų ir privalai) būti daugiausiai žinančiu, bent jau su savo pacientais. Tačiau patirties mes gaunami būtent iš jų. Taigi mūsų pacientai yra mūsų mokytojai. Aš stengiuosi mokytis iš kiekvieno žmogaus. Todėl kai viena mano pacientė papasakojo man apie individualizuotos medicinos/endobigenikos kursus – nedvejojau. Ir po studijų pradžios esu labai dėkinga.
Taigi noriu papasakoti, ką čia tokio naujo atradau. Skaityti daugiau
Turėjau labai įdomų pokalbį su senu pažįstamu. Šnekėjomės apie rūkymą. Pasakojo savo patirtį, metė ir vėl pradėjo. Sako, nerūkai ir štai ateina mintis – gal parūkyti, ką? – bet tarp tos minties ir veiksmo yra siena. Negali. Ir mintis sukasi ir sukasi galvoje, pavargsti vien nuo galvojimo. Pasidarai nervų kamuolys, nes kamuoja nerealizuotos mintys.
Tai apie ką aš šiandien noriu pasakyti – ne apie rūkymą, bet apie mūsų mintis. Nes vėl gi, galima sakyti, kad tai psichosomatikos dalis.
Manęs klausia, kodėl skauda nugarą? Na, atsakau, yra įsitempęs trapecinis raumuo. Skaityti daugiau
Dar šiek tiek priežasčių susimastyti apie savo laikyseną ir jos korekciją.
Prieš porą savaičių teko dalyvauti labai įdomiam projekte – “Iš širdies į širdį“, kurį organizavo DAAR akademija kartu su iš tolimos Astrachanės atvažiavusia Olga Caring ir projekto „Intelektuali moteris“ vadove Svetlana Michnovec. (kam įdomu daugiau apie projektą https://www.facebook.com/events/1642455445969004/ – apie bendravimą iš širdies).
Vieno pratimo metu reikėjo sakyti visai nepažįstamam žmogui, kad jį myli. Ir kuo daugiau ir garsiau ši frazė buvo kartojama, tuo daugiau kilo meilės jausmas viduje. Ir štai apie ką aš pagalvojau – kaip vis dėl to reikia šnekėti ne tik apie psichosomatiką – tai yra ligas, sukeltas psichoemocinių problemų, bet ir apie somatopsichiką. Skaityti daugiau
“The meaning of life is just to be alive. It is so plain and so obvious and so simple. And yet, everybody rushes around in a great panic as if it were necessary to achieve something beyond themselves.”
― Alan W. Watts
Taigi, niekur nedingau. Tiesiog paprastai rugpjūtį stengiuosi paskirti poilsiui. Na, bent jau porą savaičių.
Per šį laiką vienai mano geriausių draugių atsitiko nelaimė. Skaityti daugiau
Deja, užslopintos emocijos nemiršta. Jos priverstos tylėti. Ir iš vidaus veikia žmogų toliau. – Z. Froidas.
Tokios „nuosėdos“, laiku nepašalintos, ilgainiui sukelia ligą. Bet kuris stresas, emocinė trauma, galvoje besisukančios tos pačios mintys palieka žymės mūsų kūne. Skaityti daugiau
Sportuoti šiais laikais yra madinga. Ir madinga apie tai daug šnekėti ir aptarinėti. Aš irgi noriu būti trende, taigi šiandien vėl šnekėsiu apie sportą. O tiksliau, apie bėgimą. Labai dažnai ir patyrę bėgikai, ir naujokai skundžiasi bėgimo sukeltomis problemomis. Tie, kas planuoja pradėti, dažnai klausia manęs patarimų, į ką atkreipti dėmesį. Kartais, daug prisiskaitę, žmonės nors ir užsidegę pradėti bėgioti, bijo ir taip ir nepabando. Taigi, noriu kaip įmanoma trumpiau papasakoti, ko reikia vengti, į ką susikoncentruoti ir kaip reabilituotis po traumų. Prieš pradedant: Skaityti daugiau
Po darbo dienos prie kompiuterio jaučiuosi lyg daužta. Skauda nugara, ten kur liemenukas užsisega. Kolegai viena koja 2 cm už kitą trumpesnė. O kaimynas vos vaikšto, mat jam stuburo išvarža. Kodėl?! Mes juk ką tik po univero!.. Sena pastoviai kartojama tiesa – gyvenimo būdas. Apie tai girdėjote daug. Noriu paaiškinti, kokie mechanizmai įsijungia, kai mes judame per mažai, ir kad problemos neapsiriboja vien judėjimo aparato sutrikimais, nugaros bei sąnarių skausmais…
Osteopatija naudoja terminą miofascijinė disfunkcija, kuriuo yra apibūdinami griaučių raumenų sistemos sutrikimai, pasižymintys arba ne išreikštais struktūros pokyčiais (pvz. stuburo osteochondrozė, sąnarinių tarpų siaurėjimas). Ši disfunkcija pasireiškia judėjimo sutrikimais, sausgyslių/sąnarių veiklos sutrikimais, skausminiais sindromais.
MINDOFYOURBODY 