Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.

Po paskutinio endobiogeninės medicinos seminaro pralėkė jau visa savaitė. Neišsimiegojimas ir emocijų perteklius davė savo vaisius – savaitgalį negalėjau net piršto pajudinti. Bet noras skaityti praeitą medžiagą nugalėjo, po ko naktimis sapnavau endobiogeninius indeksus. Pamoka? Reikia mokėti pilnai atsijungti.

FB_IMG_1467273804403

Tačiau koks bebūtų nuovargis nesitiki, kad šis seminaras jau praeityje ir kitas tik po trijų mėnesių. Prieš pirmą seminarą negalėjau net įsivaizduoti, kokia kelionė laukia, kad turėsiu galimybę prisidėti prie kažko labai svarbaus, naujo ir neįtikėtino. Nežinojau, kad sutiksiu tiek daug nuostabių žmonių ir gausiu tiek paramos ir palaikymo. Taip pat nesitikėjau, kad gausiu tiek daug atsakymų į klausimus, į kuriuos anksčiau atsakymų neįsivaizdavau.

Ką galiu padaryti dėl paciento, kuris po osteopatijos kurso atkrenta?

Kodėl kai kurių pacientų visada sumažėjęs/padidėjęs leukocitų skaičius?

Ką pasiūlyti pacientui, kad paspartinti osteopatijos efektą esant funkciniam pilvo skausmui, migrenai, pilvo putimui mažiukui?

Ir dar daugiau klausimų, kurių net negaliu prisiminti, nes jie virto atsakymais.

O paskutinio seminaro metu buvo nagrinėjama labai svarbi problema, kuri paliečia apie 70-80% žmonių gyvenimo eigoje. Sėdėjau ir mintyse vardijau pacientus.  Toliau skaityti “Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.“

Pradėkime šokti.

13177513_10154197337294182_5059319596930192519_nKoks baisiausias dalykas gali atsitikti Jūsų gyvenime?

Naktimis sapnuoju košmarus. Apie tą patį. Darbo dienos pradžia, o prie mano kabineto jau sėdi krūva neužsirašusių pacientų su ligos istorijomis rankuose. Ir mano ramios dienos planai sugriūna.

Mes klaikai bijome, kad kas nors įvyks ne taip kaip mes planavome, kad mūs išstums iš komforto zonos.

Paklausiau draugės, kas baisiausio gali atsitikti per jos vestuves. Atsakymas buvo – kas nors sušuks “Gorko”. Viena vertus, taip, tai turi būti tavo gražiausia diena, bet kita vertus, kas čia baisaus ir nepataisomo?

Man atrodo, baisiausias dalykas yra frazė “turi būti”.

Turi būti taip, o jei ne taip sugadinta nuotaika, diena, o gal net gyvenimas. Nes turėjo būti taip, o įvyko kaip įvyko.

Turiu pabaigti straipsnį iki kietvirtadienio, nes kitaip… O kas įvyks?

Mes bijome pokyčių.

Nėrimas. Štai problema su kuria susiduriu kasdienėje praktikoje dažniau nei su sloga, dažniau nei su aukštu kraujospūdžiu ar vėžiu. Štai su kuo susiduriu ir asmeniniame gyvenime.

Trys ketvirčiai pasaulio žmonių patiria stresą 2 svaičių laikotarpių. Toliau skaityti “Pradėkime šokti.“

Sportas ir funkcionalumas.

18537342Po medicinos ir savo vyro, mano sekanti meilė yra sportas. Ne paslaptis, kad labiausiai mėgstu dirbti su sunkiais svoriais ir išmokau jų nebijoti. Mėgstu štangos svorį ant pečių, mėgstu kai reikia atgauti kvapą ir kaip skauda raumenys. Per dešimt sportavimo metų išbandžiau įvairių treniruočių – bėgimas, joga, pilatesas, tabata, intervalinės treniruotės. Supratau, kad neteisingo būdo sportuoti nėra.

Sportas yra įrankis ir nuo mūsų priklauso, kaip mes šį įrankį naudojame, ar sau pakenksime, ar pagelbėsime.

Mintis pasvarstyti šia tema kilo dar prieš atostogas.

Teko daug skaityti apie funkcines treniruotes. Susidomėjau, nes pradėjau galvoti apie savo sportavimo stilių. Ar tai, ką aš darau yra pakankama, kad jaustis gerai ir išlikti sveikai?

Ar pakanka tiesiog sunkiai kilnoti ar bėgioti kasdien? Pradėjau galvoti apie sporto ir funkcionalumo sąsajas. Toliau skaityti “Sportas ir funkcionalumas.“

Trijų žingsnių programą.

Kaip ir žadėjau, trijų žingsnių programa stiprių sėdmenų link. Perskaitykite šį straipsnį, kad žinotumėte, kam Jūs tai darote.

Klubo lenkiamųjų raumenų lankstumas ir sėdmens aktyvacija yra labai svarbu ir tai būtina pradėti nuo mažiausių žingsnių. Neskubėkite. Nebandykite peršokti šios pirmos stadijos, įvertinkite savo jėgas.

Šiuos pratimus reikia kartoti, kol kūnas nebus visiškai stabilus. Net jeigu jau ilgai sportuojate,

leiskite sau pradėti nuo pradžios ir pamatysite,

kad tobulumui nėra ribų. Toliau skaityti “Trijų žingsnių programą.“

Pavasarinės mintys sportuojantiems.

1428388137323844Savo kasdienėje praktikoje matau, kaip stipriai fizinė būklė įtakoja mūsų pasitenkinimą gyvenimu, laimės pojūtį.

Taip, turime gyventi čia ir dabar, būti “present”. Tačiau labai dažnai girdžiu iš savo pacientų – „viskas buvo gerai, tik pradėjau po truputį išbyrėti, senatvė ateina“.

Kaip jau rašiau, senatvė – tai kompensacijos procesų išsekimas.

Girdžiu atsakymus: “taigi stresas buvo senai”, “trauma buvo dar prieš 10 metu”.

Kol jaučiamės gerai, nevertiname to, skubame, lekiame. Bet pasijutus prasčiau, staigiai viskas apsiverčia ir sveikata tampa didžiausias turtas.

Norėjome pasilinksminti jaunystėje, gavome traumų – netekome kepenų kompensacijos galimybių.

Neturėjome laiko prižiūrėti mitybos, valgėme netinkamą maistą ir netinkamu laiku – pakenkėm medžiagų apykaitai.

Norėjome pasirodyti “kieti” sportuojant – sąnariai bei sausgysles „susidėvėjo“.

Nešiojome aukštakulnius – pradėjo nuolat skaudėti kauliukas.

Laiku neėjome miegoti (nes reikia dirbti / labai įdomus filmas) ir gavome hormonų disbalansą.

Kaip šiurkščiai beskambėtų, dažnai, mes turime ligas, kurių nusipelnėme.

Pavasaris yra detoksifikacijos laikotarpis. Taigi, galime padėti sau išvengti senatvės. Tam reikia dirbti visom kryptimis. Apie proto detoksifikaciją jau rašiau čia. Taigi, šį kartą – apie kūno priežiūrą. Toliau skaityti “Pavasarinės mintys sportuojantiems.“

Kalbos kultūra. Trys patarimai ir bonusas.


92c1b604-02e2-4878-9c67-48e25a4b987dKą tai reiškia – nieko neveikti? Daugumai žmonių tai yra didėlis iššūkis. Kaip tai, tiesiog sėdėti sudėjus rankas?

Registruojantis į TEDxVilnius reikia užpildyti anketą. Šiais metais vienas klausimų buvo – jei galėtumėte turėti super galią, kas tai būtų? Mano atsakymas – išmokti “stillness”, sustabdyti mintis ir tiesiog išlikti tyloje nieko negalvojant, neveikiant. Tai būtų lygu pajusti esamą momentą, būti čia ir dabar.

Bet net tuomet, kai turime galimybę nieko neveikti, ieškome veiklos. Kartais paklausiu savęs – ar mes nebemokame būti su savimi, ar pastoviai ieškome pabėgimo galimybės?

Žinau, kad turbūt dauguma tikisi mano puslapyje kuo daugiau sužinoti apie “kūniškus” dalykus – nugaros skausmą, raumenų patempimą… Bet šnekėti vien apie tai būtų neteisinga.

Šiandien papasakosiu apie kalbos kultūrą. Kalbos su savimi kultūrą.

Taigi, siūlau tris patarimus mintims išvalyti plius bonusą straipsnio pabaigoje. Toliau skaityti “Kalbos kultūra. Trys patarimai ir bonusas.“

Smegenys ir stresas.

29646445b426e0802a26c07391a5e3cfAr pastebėjote, kaip įtampos metu sukandate dantis? Vienas dažniausių lėtinės įtampos simptomų yra naktinis griežimas dantimis. O ryte skauda kaklą. Pastovi įtampa žandikaulio-smilkininiame sąnaryje sukelia sąnarinio disko susidevėjimą, raiščių pertempimą, sąnario artrozę, traškesį, kartais net strigimus. Kaip tai įvyksta? Žmogaus galvos smegenyse yra struktūra (arba geriau struktūrų visuma) vadinama retikulinė aktivuojanti sistema (RAS).

Tai neuronų sankaupos, kurias jungia bendra funkcija. Toliau skaityti “Smegenys ir stresas.“

Netikėti atradimai netikėtose vietose.

Šiandien trumpas straipsnis. Kodėl Jums reikia susidomėti endobiogenine medicina.

Iš tikrųjų endobiogeninės medicinos seminaruose lankosi ne tik medikai, bet ir kitų profesijų žmonės – verslininkai, psichologai. Endobiogeninė medicina yra individualizuota – tai yra kiekvienas žmogus yra matomas toks koks jis yra, o ne savo ligų visuma.

matrixpills
Tai paveiksliukas, kurį panaudojo mūsų mokytojas Dr. Kamyar M. Hedayat per pirmą seminarą. Kaip filme “Matrix“ pasirinkus spalvą, atgal nesugrįši, taip ir pasirinkus endobiogeninę mediciną pasaulis pasikeis.

Labai įdomu, kaip kruopelė po kruopelės besimokant, lankantys paskaitose surenki save. Pradedi suprasti, kodėl tam tikruose situacijose pasielgi taip, kaip pasielgi. Kodėl negali šnekėti prieš auditoriją, atsibundi trečią valandą nakties. Kodėl tavo blakstienos užsiriečia, o draugės ne. Kodėl gimei su plaukais, o treniruojant kojas keturgalvis raumuo niekaip neauga…

Ir taip pradedi suprasti save ir priimti save tokiu koks esi.

Labai įdomi patirtis, kurią aš radau netikėtoje vietoje. Už tai esu labai dėkinga šią savaitę. O taip pat labai džiaugiuosi, kad jau turiu galimybę pradėti konsultuoti ir padėti remiantis endobiogeninės medicinos principais.

Po endobiogeninės medicinos bei kraniosakralinės terapijos seminarų esu pilna idėjų, kuriom nekantrauju su Jumis pasidalinti.

 

Apie fascijas arba su kuo dirba osteopatai.

12806030_1039460719425653_6061338999578238349_nAtrodo apie žmogaus anatomiją medicina jau viską žino. Tačiau, kaip ir visata, žmogaus kūnas (ne tik molekulės lygyje, bet audinių) nėra iki galo ištirtas. Po seminaro pagalvojau, kad noriu daugiau Jums papasakoti apie savo darbo esmę, su kuo aš dirbu. Be abejo su visų kūnų. Bet osteopato darbas didžiąja dalimi paremtas fascijos suprtaimu. Taigi, kad Jums būtų paprasčiau suprasti mano darbą – fascija.

Fascijos mūsų kūne yra visur, ir jos jungiasi tarpusavyje. Vientisa sistema iškloja kaulus, raumenis, vidaus organus nuo galvos iki kojų pirštų. Tai ir yra fascijų grandinės.

Kodėl tai svarbu? Įsivaizduokite, kad Jūs ir dar 3 Jūsų draugai laikote už kampų paklodę.

Toliau skaityti “Apie fascijas arba su kuo dirba osteopatai.“

Kitas požiūris į kūną.

Morgan Thompson
Nuotrauka Morgan Thompson

Kartais norisi pasiduoti, ir tai yra OK.

Pradėjau rašyti straipsnį apie kietąjį smegenų dangalą, bet sustojau ties pirmu sakiniu. Ne, ne šią savaitę.

Bandydami “patobulinti save” gauname ne tai, ko tikimės. Per dažnai. Kaip pasakė Raudonoji karalienė iš „Alisa Stebuklų šalyje“ – gyvenimo tempas didėja, bet pozicija iš esmės nesikeičia. Kur Jūs kreipiatės tokiais atvejais? Ką padaryti, kad sustoti ir įkvėpti?

Šiandien siūlau sustoti. Siūlau pasiduoti aplinkybėms. Pasiduoti savo kūno poreikiams ir gyliai įkvėpti. Dar grįšim prie nugaros skausmo bei kitų įdomiosios anatomijos gudrybių. O šiandien šiek tiek filosofijos, kaip mėgstu sakyti.

Anksčiau ar vėliau būčiau rašiusi šia tema, bet mane paskatino suvokimas, jog retai, būna taip, kad kūno problema apsiribotų vien tik kūnu. Kiekviename savo paciente randu psichosomatinį komponentą.

Kiekvienas mūsų turi savo gyvenimo dominantę, t.y. silpną vietą, per kurią mūša visi išgyvenimai (suraskite save): Toliau skaityti “Kitas požiūris į kūną.“